Vaclovas Stapušaitis

Vaclovas Stapušaitis
Linkuvos vidurinės mokyklos direktorius nuo 2002 m., Linkuvos gimnazijos direktorius nuo 2005 m.
Gimė	1954 m. rugsėjo 24 d. Šiauliai
Sutuoktinis(-ė)	Rima Stapušaitienė
Vaikai	Gina
Veikla	pedagogas, Linkuvos gimnazijos direktorius, Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas
Partija	2004 m. LSDP
Išsilavinimas	1973 m. Šiaulių J. Janonio vidurinė mokykla
Alma mater	1977 m. Šiaulių pedagoginis institutas

Vaclovas Stapušaitis (g. 1954 m. rugsėjo 24 d., Šiauliai) – pedagogas, Linkuvos gimnazijos direktorius, Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.

Gyvenimo kelias

Vaclovas gimė Šiaulių mieste. 1973 m. baigė Šiaulių J. Janonio vidurinę mokyklą (122 laidą) ir nusprendė pasirinkti pedagogo kelią. 1977 m. baigė Šiaulių pedagoginį institutą ir įsigijo pradinio mokymo metodikos ir pedagogikos specialybę.

1977–1982 m. dirbo Pakruojo miesto vidurinėje mokykloje kariniu vadovu, o 1982–1989 m. kariniu vadovu Pakruojo 2-joje vidurinėje mokykloje. Gerai užsirekomendavusiam mokytojui buvo pasiūlyta tapti Pakruojo 2-osios vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoju ugdymui. Ugdymo darbui vadovavo 1989–1994 metais.

1994–1995 m. tapo Pakruojo rajono vaikų teisių tarnybos vadovu, o 1995–2000 m. Pakruojo rajono savivaldybės mero pavaduotojas, 2000 m. Pakruojo rajono savivaldybės švietimo skyriaus vyr. specialistas, nuo 2002 m. Linkuvos vidurinės mokyklos direktorius.

Nuo 1994 m. Lietuvos socialdemokratų partijos Pakruojo rajono skyriaus narys, nuo 1999 m. iki 2003 m. „Socialdemokratija – 2000“ narys, nuo 2004 m. LSDP narys

1995–1997 m. ir 1997–2000 m. Pakruojo rajono savivaldybės tarybos narys.

Sutuoktinė Rima Stapušaitienė, dukra Gina.

Išėjo į užtarnautą poilsį 2021-08-30

Direktoriui už ilgametį nuoširdų, kūrybingą ir atsakingą vadybinį darbą taip pat įteikta LR Švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės padėka. V. Stapušaitis Linkuvos gimnazijai vadovavo beveik 20 metų, jo rūpesčiu gimnazija renovuota iš vidaus ir išorės, pakeista daugybė baldų ir inventoriaus, pedagogams suteiktos plačios galimybės keliauti ir tobulėti profesinėje srityje.

Ilgamečiam vadovui rajono savivaldybės vadovai dėkoja už kolegišką, visada nuoširdų bendradarbiavimą, atsakingą problemų sprendimą ir neišmatuojamą indėlį, skirtą rajono švietimui!

„Ir kai­mo vai­kai ga­li pa­siek­ti pui­kių re­zul­ta­tų“

Vac­lo­vas STA­PU­ŠAI­TIS, Pak­ruo­jo ra­jo­no Lin­ku­vos gim­na­zi­jos di­rek­to­rius, kal­bė­da­mas apie mo­kyk­los rei­tin­gą, ak­cen­tuo­ja mo­ky­to­jo vaid­me­nį.

– Lin­ku­vos gim­na­zi­ja pa­gal lie­tu­vių kal­bos ir ma­te­ma­ti­kos vals­ty­bi­nių bran­dos eg­za­mi­nų re­zul­ta­tus len­kia dau­ge­lį ša­lies gim­na­zi­jų, tarp jų ir did­mies­čių. Pa­gal lie­tu­vių kal­bos iš­mo­ky­mą esa­te pir­mi Šiau­lių ap­skri­ty­je ir tarp pa­čių ge­riau­sių­jų ša­ly­je. To­kie re­zul­ta­tai dės­nin­gu­mas ar at­si­tik­ti­nu­mas?

– Kai pa­ma­tė­me, kad šiais me­tais pa­te­ko­me į ge­riau­sių­jų 50-us, kad pa­gal lie­tu­vių kal­bą esa­me 13-i, o ma­te­ma­ti­ką 31-i, aiš­ku, ap­si­džiau­gė­me. Dėl pan­de­mi­jos, dėl nuo­to­li­ni­no mo­ky­mo ir mo­ky­to­jams, ir abi­tu­rien­tams šie me­tai bu­vo la­bai ne­leng­vi.

Mū­sų mo­ky­to­jai yra la­bai darbš­tūs ir tai la­bai daug le­mia. Sup­ran­ta­me, kad vie­nais me­tais re­zul­ta­tai ga­li bū­ti ge­res­ni, ki­tais – ne to­kie ge­ri, bet aš vi­siems mo­ky­to­jams sa­kau: „Ačiū“. Jie įro­do, kad ir kai­mo vai­kai, ku­rių nie­kas čia neat­rin­kė­ja, ga­li pa­siek­ti pui­kių re­zul­ta­tų.

Šių me­tų abi­tu­rien­tų lai­dą lie­tu­vių kal­bos mo­kė mo­ky­to­jos Rasytė Ašmenavičienė, Bi­ru­tė De­vei­kie­nė, pa­ren­gė ir ša­lies lie­tu­vių kal­bos olim­pia­dos pri­zi­nin­kę. Ma­te­ma­ti­kos mo­kė mo­ky­to­jos Nijolė Grybytė-Vengraitienė, Lai­ma Ožiū­nie­nė ir Vi­ta Vi­li­mie­nė.

– Ką ma­no­te apie rei­tin­gų su­da­ry­to­jų nuo­mo­nę, kad švie­ti­mas reg­re­suo­ja, o su ma­te­ma­ti­ka jau net dug­nas pra­muš­tas?

– Aš su to­kia nuo­mo­ne ne­su­tin­ku, kol tu­ri­me to­kių mo­ky­to­jų, kaip mū­sų gim­na­zi­jo­je. Ne­ži­nau tik, kaip bus to­liau, nes mo­ky­to­jos jau yra vy­res­nio am­žiaus. Kaip bus, kai ateis jau­ni­mas dirb­ti, sun­ku pa­sa­ky­ti? Bet su ta mo­ky­to­jų kar­ta, su ku­ria man ten­ka dirb­ti, nė­ra pro­ble­mų.

Mo­ky­to­jai dir­ba nuo­šir­džiai ir ne­skai­čiuo­da­mi lai­ko. Jei­gu rei­kia, ir po pa­mo­kų. Nuo­to­li­nio mo­ky­mo ne­pa­ka­ko, abi­tu­rien­tus kvie­tė­si į mo­kyk­lą ir in­di­vi­dua­liai kon­sul­ta­vo. Jei­gu nuo­to­li­nis mo­ky­mas dar il­gai tę­sis, gim­na­zis­tams reng­tis bran­dos eg­za­mi­nams bus la­bai sun­ku.

Re­zul­ta­tai ne tik nuo mo­ky­to­jo, bet ir nuo mo­ki­nio mo­ty­va­ci­jos pri­klau­so. O dėl nuo­to­li­nio mo­ky­mo mo­ty­va­ci­ja ma­žė­ja, ypač že­mes­nių kla­sių mo­ki­nių, ku­riems dar ir šei­mos pa­gal­bos rei­kia. Trūks­ta mo­ty­va­ci­jos ir vy­res­nių­jų kla­sių mo­ki­niams. Nė­ra leng­va ir mo­ky­to­jams, nes rei­kia įval­dy­ti nau­jas tech­no­lo­gi­jas.

Lin­ku­vos gim­na­zi­jai va­do­vau­ju jau 19 me­tų. Kai čia pra­dė­jau dirb­ti, ma­ne iš pat pra­džių nu­ste­bi­no pe­da­go­gų nuo­šir­dus bend­ra­vi­mas su vai­kais. Mo­ky­to­jos rū­pi­na­si jais lyg ma­mos, lyg šei­mo­je.

Mū­sų gim­na­zi­ja – il­go­ji gim­na­zi­ja, vai­kus mo­ko­me nuo pir­mos iki dvy­lik­tos kla­sės. Da­bar tu­ri­me 349 mo­ki­nius. Ži­no­me juos nuo pat ma­žens, ma­to­me, kaip jie au­ga ir užau­ga, ge­rai juos pa­žįs­ta­me ir jau­čia­me. Nuo­lat aiš­ki­na­mės, kaip jiems se­ka­si. Bai­gia mū­sų pra­di­nu­kai ke­tu­rias kla­ses, bū­ti­nai ana­li­zuo­ja­me, kaip jiems se­ka­si penk­to­je kla­sė­je.

Esu dir­bęs ir ki­to­se mo­kyk­lo­se, tad ga­liu pa­ly­gin­ti, kad to­kio­je gim­na­zi­jo­je, kaip mū­sų, mo­ky­to­jų ir mo­ki­nių ry­šys yra daug ar­ti­mes­nis ir stip­res­nis. Vai­kai mū­sų mo­kyk­lo­je jau­čia­si sau­gūs ir ver­ti­na mo­ky­to­jus. Bai­gę vi­sa­da dė­ko­ja už pa­ren­gi­mą. Bai­gu­sių­jų lai­dos vi­sa­da pri­si­me­na sa­vo mo­kyk­lą.

Ge­gu­žę žur­na­las „Rei­tin­gai“ mū­sų mo­kyk­lą bu­vo įvar­di­jęs tarp nuo­sek­liai sie­kian­čių pa­žan­gos. Ma­nau, tai ne­bu­vo at­si­tik­ti­nu­mas, kaip ir da­bar­ti­nis rei­tin­gas.

– Ko lin­kė­tu­mė­te me­tų san­dū­ro­je?

– Lin­kiu, kad grei­čiau baig­tų­si ne­ži­no­my­bė ir pan­de­mi­ja, kad grei­čiau grįž­tu­me į mo­kyk­las ir prie įpras­to gy­ve­ni­mo. Stip­ry­bės vi­siems ir svei­ka­tos.

O švie­ti­me rei­kia ne re­for­mų, ku­rios vis ne­si­bai­gia, o ra­my­bės. Kad ga­lė­tu­me su­si­vok­ti, su­si­kaup­ti ir nuo­sek­liai dirb­ti.

Rūta JANKUVIENĖ „Šiaulių kraštas“ 2020 m. gruodžio 29 d.

Gimnazijos 100-io jubiliejus

Spalio 26–27 d. Linkuvoje įvyko gražus ir prasmingas renginys. Linkuvos gimnazijai 100 metų. Mokyklos bendruomenė ir daug garbių svečių rinkosi gimnazijoje. Pasveikinti mokyklos bendruomenės atvyko europarlamentarė V. Blinkevičiūtė, švietimo ir mokslo ministrė J. Petrauskienė, Seimo nariai, Pakruojo rajono savivaldybės vadovai J. Juozapaitis ir E. Kižienė, tarybos nariai. Pakruojo rajono savivaldybės garbės piliečio ženklas, skirtas a. a. S. Lovčikaitei, perduotas mokyklai. Savivaldybės taryba šių metų rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. T-218 Stanislavai Lovčikaitei suteikė Pakruojo rajono savivaldybės garbės piliečio vardą. Mero padėka įteikta gimnazijos direktoriui V. Stapušaičiui už ilgametį nuoširdų, sėkmingą ir atsakingą vadovavimą gimnazijai.

Kultūros, paveldosaugos ir viešųjų ryšių skyrius

Plačiau Linkuvos gimnazijos jubiliejai.

Linkuvos gimnazijos šimtmečio renginiai

Intensyviai šimtmečiui besiruošianti Linkuvos gimnazija vis aktyviau dėlioja renginių programą ir priiminėja iškilius svečius. Praėjusį penktadienį renovuotą gimnaziją, mokinius ir mokytojus šiltai pasveikino miestelyje apsilankęs Šiaulių vyskupijos vyskupas Eugenijus Bartulis. Linkuvos gimnazijos direktorius Vaclovas Stapušaitis sako, kad tokie susitikimai – malonūs visai bendruomenei, juk seniausia Šiaurės Lietuvos gimnazija išleidusi beveik 100 mokinių laidų, čia dirba profesionalūs pedagogai, ugdymo įstaiga modernėja, tačiau išsaugo tradicijas.

Vyskupas, pirmiausia, susižavėjo Linkuvos mokiniais. Pernai jie tapo laureatais Šiaulių Vyskupijos rengtame konkurse „Švč. Mergelė Marija – Gailestingumo Motina“. Modernizuota, mokytojos Vitos Vilimienės ruošta meninė kompozicija „Kad Jūsų džiaugsmui nieko netrūktų“, įtraukusi gabius mokinius – Nidą Šimkūnaitę, Faustiną Juzėnaitę, Austėją Makarevičiūtę, Emiliją Pukevičiūtę, Mariją Kacilevičiūtę, Ignę Giedraitytę, Vakarį Balčiūną ir Irmantę Samuitytę, tąkart sujaudino visą Vyksupiją. „Vyskupas po konkurso kalbėjo, kad nori pas mus apsilankyti, mes labai apsidžiaugėme ir pasistengėme jam atvykus paruošti ne tik programą, bet ir aprodyti atnaujintą, išgražėjusią gimnaziją“,- sako V. Stapušaitis, pridurdamas, kad šis susitikimas tapo simboline įžanga į gimnazijos šimtmetį.

„Nors iki šimtmečio dar metai, esame numatę ne vieną renginį, muziejaus įrengimą, paminklinio akmens statymą“,- pasakoja direktorius, pristatydamas specialiai šimtmečiui suburtą patyrusių pedagogų komisiją, tai: Janina Balčiūnienė, Violeta Gelažienė, Roma Balnionienė, Lora Krikščiūnienė, Ligita Masilionienė, Nijolė Vengraitienė, Birutė Deveikienė, Virginija Ogintienė.

„Džiugu, kad Vyskupui galėjome pristatyti vieną pirmųjų savo atliktų darbų, tai vienos seniausios gimnazijos tradicijos – tradicinių spektaklių nuotraukų parodą“,- pasakoja direktorius, rodydamas ant sienos sukabintas istorines nuotraukas. „Tradicija neužmiršta. Spektaklių akimirkos.“ pavadinta ekspozicija atskleidė, kaip per dešimtmečius keitėsi kūriniai, scenografijos, abiturientai ir jų kartos... Tradicinių spektaklių idėja gimė dar 1917-aisiais, kai Linkuvoje įsikūrusiai „Vyturio“ draugijai priklausę mokytojai Ignas Brazdžiūnas, Povilas Spudas, Rožė Šomkaitė ir kiti rūpinosi ne vien švietimu, bet ir visuomenės bei jaunimo auklėjimu: vakarėliais, vaidinimais ir paskaitomis. Renginiai, kuriuose buvo rodomi ir spektakliai, sutraukdavo daug žmonių. Jau tais metais buvo suvaidinta „Genovaitė“, „Amerika pirtyje“, kiti kūriniai. Tokie vaidinimų vakarai tapo labai populiarūs. Pasakojama, kad žmonės į juos traukdavo iš visos apylinkės. O per dar kelis metus spektakliai tapo neatsiejama gimnazijos dalimi... „Seniai nešiojausi idėją, kad spektaklius reikia įamžinti. Nemažai nuotraukų buvo sukaupta archyve, dar šiek tiek radome pradėjus tuo domėtis, paroda, tikiuosi, bus pildoma, nes trūksta apie 30 nuotraukų iš senųjų spektaklių“,- sako direktorius, dėkojantis prie to svariai prisidėjusiam fotografui Vidmantui Pėželiui, jis nuotraukas didino, gerino jų kokybę, juk kai kurios išlikę tik fragmentais.

Šimtmetis prasidėjo ir visos gimnazijos bendruomenės susitikimu su Vyskupu aktų salėje, čia ne tik darkart parodyta jau minėta meninė kompozicija, bet ir pirmąkart parodytas gimnazijos pristatymo trumpametražis filmas. Prie profesionalus gimnaziją pristatančio kūrinio prisidėjo būrys bendruomenės žmonių: buvęs mokinys Darius Vengraitis, įamžinęs gimnaziją bepilote skraidykle, mokytoja Daiva Kacilevičienė, rūpinusis muzika, mokiniai Emilija Pukevičiūtė – rašiusi tekstą, Vakaris Balčiūnas – jį įgarsinęs, pats direktorius ir rajono ugniagesių tarnybos vadovas Alfredas Martūzas, kurie užsiėmė filmo montavimu. Video pristatyme glaustai pasakojama gimnazijos istorija, prisimenami direktoriai, bendruomenė.

Per metus gimnazijos bendruomenė tikisi naujai įsirengti muziejų, kuriame nugultų visą gimnazijos istorija, pastatyti paminklinį akmenį, žymintį šią išskirtinę datą, surengti ne vieną susitikimą su daug pasiekusiais buvusiais mokiniais. „Grįšime prie ištakų – šių metų abiturientai statys spektaklį „Amerika pirtyje“, o šis juk buvo vienas iš pirmųjų“,- sako direktorius.

Po iškilmingo renginio Vyskupas E. Bartulis pašventino naujai renovuotą gimnaziją ir palinkėjo sėkmės bendruomenei, ragindamas džiaugtis tokia sukaupta istorija ir išsaugotomis tradicijomis.

Simona Lipskytė

Akimirkos iš renginio

Fotografavo Vidmantas Pėželis

• 

  Abiturientai sutinka vyskupą.

• 

  Parodos pradžia

• 

  Kalba gimnazijos direktorius Vaclovas Stapušaitis.

• 

  Direktorius pristato savo idėją, surengti tradicinių spektaklių nuotraukų parodą.

• 

  Parodos atidaryme

• 

  Renginio vedančioji Emilija Pukevičiūtė

• 

  Gimnazijos direktoriaus kurto filmo pristatymas

• 

  Gimnazistų meninė kompozicija

• 

  Vyskupas pašventina mokyklą

• 

  Vyskupo dovana gimnazijai

• 

  Gimnazijos dovana vyskupui

• 

  Linkuvos gimnazijos mokytojų kolektyvas

Susitikimai su buvusiais mokiniais „Mano sėkmės istorija“ Vakar nuoširdžiai bendravau su Linkuvos gimnazijos mokytojais ir mokiniais. Ačiū direktoriui Vaclovui Stapušaičiui, kad pakvietė į renginį. Visada malonu, net kiek nostalgiškai graudu sugrįžti į savo gimtinę, į savo pradžių pradžią - Linkuvą. Linkuvos gimnazija išskirtinė ir ori - įsteigta 1918 metais, tad skaičiuoja ir gražiai rengiasi ne tik Lietuvos atkurtos Valstybės, bet ir savo gimnazijos 100 -mečiui. Gražus, reikšmingas ir įpareigojantis sutapimas. Gerų jubiliejinių metų linkėdamas savo gimnazijos bendruomenei. Mūsų istorėj - mūsų torts, mūsų atmėn't's, mūsų pagarb jai. Stasys Tumėnas

Lapkričio 10 d. Linkuvos gimnazijoje vyko susitikimas su 52 laidos abiturientu, Seimo nariu Stasiu Tumėnu. Tai vienas iš pirmų susitikimų iš ciklo „Mano sėkmės istorija“, skirtų mokyklos šimtmečiui. Valanda laiko neprailgo bendraujant su Seimo nariu. S. Tumėnas pasidžiaugė, kad salėje matė 4 savo klasiokus: B. Deveikienė, V. Gudonienę, D. Tamašaitienę ir B. Čepulionienę. Pasidalijo prisiminimais apie chemijos mokytoją B. Dičpetrienę. Seimo nariui, nepavykus įstoti į istorijos studijas, antras pasirinkimas buvo lituanistika. S. Tumėnui istorija buvo mįslė. Jo seneliai, tėvai turėjo mįslingas istorijas: karai, suirutės. Pasidalijo močiutės prisiminimais apie smetoninius laikus, tarpukario Lietuvą. Dvasios mokytojai buvo seneliai, klasės auklėtoja S. Lovčikaitė. Dirbdamas dėstytoju įkūrė leidyklėlę „Šiaurės Lietuva“. Pristatė savo išleistas knygas, kurios yra surištos su Linkuvos kraštu. S. Tumėno tikslas buvo ir yra „sugrąžinti“ užmirštus žmones. Daugybė nuostabių žmonių baigė šią nuostabią gimnaziją. Pasidžiaugė nuostabiais mokytojais, kurių prasmė atiduoti savo dalelę kitiems. Kur yra riba tarp būties ir buities klausė savęs, prisimindamas savo auklėtojos S. Lovčikaitės knygą. Parašė daktaro disertaciją apie mūsų krašto tarmes ir labai paprastai, bet įdomiai paaiškino savo disertacijos temą visiems susirinkusiems Linkuvos gimnazijos aktų salėje Pavaduotoja ugdymui Violeta Gelažienė

• 

  Stasys Tumėnas ir gimnazijos direktorius Vaclovas Stapušaitis

Nuotr. mokytojos Violetos Gelažienės

Intensyvus pasiruošimas

Linkuvos gimnazijos direktorius Vaclovas Stapušaitis sako, kad šie metai gimnazijai – kaip niekad įdomūs. Besiruošdamas artėjančiam įstaigos šimtmečiui, kolektyvas sugalvoja vis įdomesnių renginių, viena po kitos pristatomos parodos, lankosi ir su mokiniais susitinka daug pasiekę buvę gimnazijos auklėtiniai.

Abiturientai dėlioja tradicinio spektaklio akcentus – šiemet bus parodyta Keturakio komedija „Amerika pirtyje“, kurią prieš kelis dešimtmečius yra pristatę Linkuvos gimnazistai. Numatomo šiųmečio tradicinio spektaklio premjera ir tradicinis vakaras „Mes vėl drauge“ – kovo 3 dieną Linkuvos kultūros centre. Spektaklio režisierė, mokytoja Virginija Sidorova atskleidžia, kad šiemet spektaklis turės itin daug meninių sprendimų – bus pripildytas muzikos, šokių, kitokių pasirodymų. „Juk šimtmečio spektaklis!“,- šypsosi režisierė.

Viena po kitos keičiasi ir parodos – buvo pristatyta Jono Nekrašiaus fotografijų paroda „Indija – Sanskrito tėvynė“, o dabar gimnazijos sienas puošia Vytauto Didžpetrio dokumentinė fotografijos paroda „Šiaurės Lietuvos etninė kultūra: architektūra ir kraštovaizdis“. Autoriaus nuomone, be gelmių turtų, žemdirbiškos dvasios, Šiaurės Lietuva unikali ir autentišku kultūros paveldu. „Šiaurės Lietuvos architektūrą sudaro darni pastatų, želdinių, kiemo erdvių ir mažosios architektūros formų visuma, atspindinti regiono ypatumus, žmonių gyvenseną ir vietinę gamtą. Parodos tikslas – priminti kiekvienam šios autentikos svarbą ir išsaugojimą“,- rašo autorius.

Gimnazijoje po truputį ryškėja ir muziejaus kontūrai – dėliojami per dešimtmečius sukaupti vertingi daiktai, įvairūs apdovanojimai, fotografijos, paveikslai. V. Stapušaitis pasakoja, kad muziejus nebus statiškas, atvirkščiai – čia vyks integruotos pamokos, susitikimai, kiti nedideli renginiai: „Turėsime tikrą, gražų gimnazijos muziejų, apie kurį svajota ne vienus metus, tai – tikra šimtmečio dovana“.

Pamokas veja pamokos, o renginius – renginiai, štai Vasario 16-ąją gimnazijos kolektyvas paminėti žada linksmai ir išradingai, kaip tą daryti kviečia prezidentė Dalia Grybauskaitė! „Visus pakvietėme megztis trispalvius šalikus, jais puošimės dar prieš valstybės šventę, rinksime ilgiausius ir gražiausius šalikus nusimezgusią klasę, dovana jai – išvyka į Prezidentūrą“, - įdomiomis išvykomis motyvuoja direktorius moksleivius, rodydamas jau paruoštą trispalvį šaliką ir sau, o ant stalo kloja ir kelias vėliavas – jos puoš ugdymo įstaigos langus.

Simona Lipskytė

Konkursas „Valstybės tarnautojas 2017“

LINKUVOS GIMNAZIJOS DIREKTORIŲ VERTINAME UŽ TRADICIJŲ PUOSELĖJIMĄ IR NAUJOVIŲ SKATINIMĄ

„Vaclovas Stapušaitis Linkuvos gimnazijai pradėjo vadovauti nuo 2002-ųjų. Jis visada pasižymėjo taktiškumu, nuoširdžiu bendravimu su kolegomis, gimnazijos bei miestelio bendruomene. Mūsų direktorius visada kupinas idėjų, iniciatyvus, atviras naujovėms, mokantis suburti kolektyvą. Jis aktyvus ne tik gimnazijos, bet ir miestelio bei rajono renginių dalyvis“,- redakcijai rašo Linkuvos gimnazijos kolektyvas.

Mokytojai ir mokiniai didžiuojasi direktoriaus vadovaujamos gimnazijos rezultatais: čia dirba kvalifikuoti mokytojai ir kiti specialistai, kasmet džiugina aukšti abiturientų brandos egzaminų rezultatai, o gimnazijos mokiniai – įvairių olimpiadų, konkursų, varžybų nugalėtojai bei laureatai.

Mokyklos kolektyvas pažymi, kad be V. Stapušaičio atsidavimo darbui vargu ar galėtų džiaugtis pilnai renovuotu gimnazijos pastatu, kurį puošia Baltas Angelas, atnaujintais kabinetais bei mokymo priemonėmis, mokyklos interaktyviomis ir poilsiui skirtomis erdvėmis, netrukus pilnai veikiančiu atnaujintu muziejumi, renginiais bei dalyvavimu įvairioje projektinėje veikloje.

Šis vadovas nuolat inicijuoja savo gimnazijos mokinių kultūrines, pažintines ir sportines veiklas. Išskirtiniu savo ir visos gimnazijos prioritetu laiko patriotiškumo ir tradicijų puoselėjimą – iki šiol seniausia šiaurės Lietuvos ugdymo įstaiga garsėja tradiciniais spektakliais, šiltais buvusių abiturientų susitikimais, Paskutinio skambučio ir Atestatų įteikimo šventėmis... Šios tapo ne tik gimnaziją, bet ir visą miestelį suburiančiais renginiais. Šiemet direktorius kartu su visu kolektyvu visas jėgas ir išmonę atiduoda šimtmečio renginiams – 2018-aisiais šimtmetį su visa Lietuva švenčia ir Linkuvos gimnazija!

„Direktorius visada palaiko kiekvieno gimnazijos bendruomenės nario idėją, padrąsina, nuoširdžiai pasidžiaugia kiekvieno sėkmėmis, padėkoja už bet kokį indėlį gimnazijos labui ir niekada nelieka abejingas kito nesėkmei ar nelaimei“,- už ką V. Stapušaitį siūlo konkursui, dėstė kolektyvas, žadantis aktyviai savo direktorių palaikyti ir internetiniame balsavime!

Simona Lipskytė

Prisiminimai

Laiko tėkmėje prisiminimai apie mokyklą priverčia nusišypsoti ar nuliūsti. Vienaip ar kitaip jie pažadina kažkokias emocijas. Mokyklą prisiminti visada malonu, nors, kai joje mokiausi, nemaniau, kad ji taps tokia svarbi. Mokykloje vyksta ne tik pamokos, bet ir gyvenimas, tačiau tą supranti tik tada, kai ją baigi. Didžiuojuosi, jog mokiausi ir baigiau Linkuvos gimnaziją (tiesa, tuo metu ji dar buvo vidurinė mokykla). Mokyklą pradėjau lankyti 1990 m., o ją baigiau 2002 m. Buvau 78 laidos abiturientė – kaip tik tuo metu, kada buvome dvyliktokai, atėjo dirbti dabartinis Linkuvos gimnazijos direktorius V.Stapušaitis, tai ypač įstrigo atmintyje, nes tapome jam pirmoji abiturientų laida. Įdomiausia tai, kad tik pabaigus mokyklą visi mokytojai tampa lyg geri draugai, ko seniau nepavykdavo pastebėti. Visi mano prisiminimai apie mokytojus tik geri. Dabar, kada pati čia dirbu, dažnai pamąstau, kodėl kai kurie mokytojai elgėsi vienaip ar kitaip Justina Livanaitė-Eidukienė, LXXVIII laidos abiturientė, istorijos mokytoja

Šaltiniai

• „Konkursui „Valstybės tarnautojas 2017“ //„Auksinė varpa“, 2018 m. vasario 24 d.
• http://lietuvai.lt/wiki/Sritis:Linkuvos_gimnazija
• http://etaplius.lt/apdovanoti-geriausiai-egzaminus-islaike-abiturientai-ir-ju-mokytojai/
• http://etaplius.lt/apdovanoti-geriausiai-egzaminus-islaike-abiturientai-ir-ju-mokytojai/
• http://www.regionunaujienos.lt/pasveikinti-simto-balu-ivertinimus-pelne-pakruojo-rajono-abiturientai/
• http://etaplius.lt/apdovanoti-geriausiai-egzaminus-islaike-abiturientai-ir-ju-mokytojai/
• http://www.skrastas.lt/?data=2014-01-15&rub=1065924810&id=1389633737
• http://www.skrastas.lt/?rub=1144174552&data=2008-10-24&id=1224770640
• „Linkuvos gimnazija 1918-2008“: mokyklos istorijos apybraiža. Sudarytojai Vaclovas Stapušaitis ir kt. Šiauliai: Šiaurės Lietuva, 2008. – 175 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-863-11-3