.svg){kind=link}
|
Valkininkai
Kitos reikšmės – Valkininkai (reikšmės).
| Valkininkai | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| ||||||||||||||||
 Valkininkų bažnyčia | ||||||||||||||||
  Valkininkai | ||||||||||||||||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
| Respublika: |  Lietuva
| |||||||||||||||
| Apskritis: |  Alytaus apskritis
| |||||||||||||||
| Savivaldybė: |  Varėnos rajono savivaldybė
| |||||||||||||||
| Seniūnija: | Valkininkų seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojų: | 213 (2021 m.) | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Istoriniai pavadinimai | ||||||||||||||||
|
| ||||||||||||||||
 Vikiteka: |
ValkininkaiVikiteka | |||||||||||||||
Valkininkai – miestelis Varėnos rajono savivaldybėje, 24 km į šiaurės rytus nuo Varėnos. Miestelio plotas 5,65 km². Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Urbanistikos paminklas.
 STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
|
 Valkininkų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia, pastatyta 1837 m.
|
| ✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS |
 Valkininkų vidurinė mokykla yra gretimame Užuperkasio kaime.
|
| Vaizdas:Japanese Map symbol (Library).svg Valkininkų biblioteka |
| Lopšelis-darželis „Aguonėlė“
|
| ✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI |
 Paštas (LT-65063)
|
| ✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS |
| SUSISIEKIMAS |
| LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS |
Geografija
Miestelis įsikūręs šalia kelio Vilnius–Varėna, prie Merkio, Šalčios ir Gelužos upių santakos, vienodai nutolęs nuo Vilniaus ir Alytaus – per 55 km. Į vakarus nuo miestelio yra Naujieji Valkininkai, didesni už Valkininkų miestelį.
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
Dargužiai – 5 km Čižiūnai – 1 km |
| |||||||||
| VALKININKŲ GS – 8 km VARĖNA – 29 km |
|
||||||||||
| Užuperkasis – 1 km MATUIZOS – 16 km |
|||||||||||
| Valkininkai TSRS topografiniame žemėlapyje[5][6]. |
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Istorija
Mokslininkų teigimu, Valkininkai – vienas ryškiausių lietuvių liaudies medinės architektūros paminklinių urbanistikos kompleksų. Aikštės planas (tūrinė erdvinė kompozicija, pastatų išdėstymas, jų mastelis, grindinys) susidarė XVI a., o dabartinę formą įgavo XIX a. tai raiškaus radialinio plano miestelis. Genetiniu požiūriu Valkininkų planas yra archajiškas, reliktinis, autentiškas. Jis yra panašus į Vilniaus senamiesčio aikštės planą. Valkininkų gyvenvietė atsirado XIV a. Tuo metu buvo ir didžiųjų kunigaikščių medžioklės pilis. 1418 m. Vytautas Didysis dovanojo miesteliu vadinamą gyvenvietę su Valkininkų dvaru savo žmonai Julijonai.
Valkininkų vietovė minima nuo XIV a. (manoma, kad 1387 m. Jogailos rašte Skirgailai). 1418 m. minimas Valkininkų dvaras (karališkasis) ir miestelis, 1503 m. Valkininkų valsčius, 1516 m. miestas, nors Magdeburgo teises gavo tik 1571 metais. 1551 m. netoli Valkininkų, prie Spenglos upelio įkurta šaunamųjų ginklų kalykla, kurioje buvo gaminamos patrankos, sviediniai, parakas. Ji veikė apie 100 metų, gamybai naudojo ir vietinę balų rūdą, ir atvežtines žaliavas.
Prieš 1601 m. pastatyta nauja bažnyčia. 1608 m. ir 1609 m. patvirtinus ir išplėtus senąsias privilegijas. Valkininkų bažnyčia menkai teišsiskyrė miestelyje, todėl 1635–1650 m. pastatytas pranciškonų vienuolynas. Dvibokštė bažnyčia su 2 aukštų U plano vienuolyno korpusais iškilo Valkininkų vakariniame pakraštyje, už Merkio. Šis renesanso ir baroko architektūros kompleksas tapo svarbiausia miestelio ir apylinkių dominante.
Prie Valkininkų 1700 m. vyko Sapiegų ir prieš juos susivienijusių Lietuvos bajorų, vadovaujamų Oginskių, mūšis – Valkininkų mūšis. Sapiegos šį mūšį pralaimėjo ir prarado Lietuvoje turėtą hegemoninę padėtį. Miestelyje ėmė kurtis žydai, todėl Valkininkuose XVIII a. buvo pastatyta medinė sinagoga. Ji buvo trijų pakopų stogu, žemesniu prieangiu ir šone prisiglaudusia moterų galerija. Abipus prieangio – piramidės formos bokšteliai. Viduje nebuvo stulpų, o paskliautę supo viena galerija. Bimą gaubė aštuonių korintinių kolonų palaikomas baldakimas. Ji sudegė 1941 m. [7].
1792 m. birželio 26 d. Stanislovas Augustas Poniatovskis Valkininkams pakartotinai suteikė laisvojo miesto teises ir herbą. Tačiau carinė Rusija jas panaikino, ir nors gyventojai dar XIX a. pradžioje kovojo dėl savivaldos, bet nesėkmingai.
Valkininkai gerokai nukentėjo 1812 m. prancūzų invazijos į Rusiją metu. Pasekmės buvo sunkios. Po prancūzmečio žmonės badavo iki pat 1822 m. [8] 1832 m. panaikintas Pranciškonų vienuolynas, jame įkurdintas kariuomenės dalinys.
XIX a. pabaigoje Valkininkuose veikė popieriaus fabrikas. 1913 m. inžinieriaus Prano Jodelės iniciatyva Valkininkuose pradėta statyti pirmoji Lietuvoje cemento gamykla. Tačiau darbai nebaigti – P. Jodelė mobilizuotas, fabrikas per karą apgriautas, vėliau nebeatstatytas, kadangi Valkininkai nuo 1920 m. priklausė lenkams.
Sovietmečiu buvo Valkininkų kolūkio centrinė gyvenvietė.
1993 m. patvirtintas dabartinis Valkininkų herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
|---|---|---|---|
| XVI a. | Valkininkų valsčiaus centras | ||
| XIX a. | ? | ||
| 1913?–1922 m. | Trakų apskritis | ||
| 1922–1939 m. | Vilniaus-Trakų apskritis | Lenkija | |
| 1939–1940 m. | Valkininkų apskrities centras | ||
| 1940–1941 m. | Trakų apskritis | ||
| 1941–1944 m. | Eišiškių apskritis | ||
| 1944–1950 m. | Trakų apskritis | ||
| 1950–1953 m. | Valkininkų apylinkės centras | Eišiškių rajonas | Vilniaus sritis |
| 1953–1962 m. | |||
| 1962–1995 m. | Varėnos rajonas | ||
| 1995– | Valkininkų seniūnijos centras | Varėnos rajono savivaldybė | Alytaus apskritis |
Pavadinimo kilmė
Miestelio vardas tikriausiai sudarytas iš dviejų sandų: šaknies valk- ir priesagos -inink-. Tačiau sunku pasakyti, ką reiškė toji šaknis. Arti Valkininkų nėra nei upės, nei ežero, kurios vardas būtų Valka, Valkys ar pan. Tad tikriausiai tai vedinys iš kokio kito geografinio objekto – miško, balos, pievos ar pan., mat Pietų Lietuvoje yra ne viena pieva, miškas ar laukas, vadinamas Valka, Valkos ir panašiai.[9]
Dėl klaidingos perrašos, lenkiškai nuo XVIII a. įsivyravo pavadinimo lytis be pirmosios raidės (Olkieniki). Iki XX a. vidurio vartota ir vienaskaitinė lytis Valkininkas.
Gyventojai
 | ||||||||
| 1867 m. | 1896 m. | 1905 m.[10] | 1931 m.[11] | 1959 m.sur.[12] | 1970 m.sur.[12] | 1979 m.sur.[13] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 971 | 319 | 3 222 | 1 596 | 769 | 393 | 410 | ||
| 1983 m. | 1987 m. | 1989 m.sur.[14] | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m. | - | ||
| 309 | 277 | 264 | 238 | 229 | 213 | - | ||
| ||||||||
Šaltiniai
- ↑ Valkininkai. Vietovės.lt. Video YouTube.
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (Valstybinė lietuvių kalbos komisija, 2010 m.)
- ↑ Олькеники. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 21А (42) : Нэшвилль — Опацкий. С.-Петербургъ, 1897., 919 psl. (rus.){{#subobject:Valkininkai (Олькеники, ESBE) |Straipsnis=Valkininkai |Žodynas=Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Олькеники |Žodyno tomas=Т. 21А (42) |Žodyno puslapis= 919 psl. }}
- ↑ Олькеники. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 636 psl. (rus.)
- ↑ Valkininkai SSRS genštabas 1985–1990 m.
- ↑ Valkininkai loadmap.net
- ↑ P. Galaunė. Lietuvių liaudies menas, 1930, p. 1449
- ↑ J. Jurginis ir kt. Vilniaus miesto istorija, t. 1, 1968, p. 180.
- ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 241–243 psl.
- ↑ Гошкевич И.И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. Вильна, 1905.
- ↑ Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, t. 1, Warszawa 1938.
- ↑ 12,0 12,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- Valkininkai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. - 438 psl.
- Valkininkai. Mūsų Lietuva, T. 1. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. - 462 psl.
- Olkieniki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich (Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografinis žodynas), T. VII (Netrebka — Perepiat). Warszawa, 1886, 484 psl. (lenk.)
- A. Miškinis. Valkininkai // Lietuvos TSR urbanistikos paminklai, t. 2, 1979.
- Valkininkų kraštas istorijos verpetuose (sud. Romualdas Arlauskas). – Vilnius: Gamta, 2005. – 248 p.: iliustr. – ISBN 9955-649-24-0
- Valkininkų urbanistikos kompleksas
- Žemėlapis ir istorija
| ||||||||||||||