Valkininkai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Jump to navigation Jump to search
Valkininkai
   H-Valkininkai.jpg   
Church of Valkininkai.JPG
Valkininkų bažnyčia

Valkininkai
Koordinatės:54°21′32″N 24°50′24″E / 54.359°N 24.840°E / 54.359; 24.840 (Valkininkai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Alytaus apskritis
Savivaldybė: Vėliava Varėnos rajono savivaldybė
Seniūnija: Valkininkų seniūnija
Gyventojų: 229 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)[2]
Vardininkas: Valkiniñkai
Kilmininkas: Valkiniñkų
Naudininkas: Valkiniñkams
Galininkas: Valkininkùs
Įnagininkas: Valkiniñkais
Vietininkas: Valkiniñkuose
Istoriniai pavadinimai


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: ValkininkaiVikiteka

Valkininkai – miestelis Varėnos rajono savivaldybėje, 29 km į rytus nuo Varėnos. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Urbanistikos paminklas.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Valkininkų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia, pastatyta 1837 m.
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg Valkininkų vidurinė mokykla yra gretimame Užuperkasio kaime.
Japanese Map symbol (Library).svg Valkininkų biblioteka
Educación.svg Lopšelis-darželis „Aguonėlė“
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Paštas (LT-65063)
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS



Geografija[taisyti]

Miestelis įsikūręs šalia kelio VilniusVarėna, prie Merkio, Šalčios ir Gelužos upių santakos, vienodai nutolęs nuo Vilniaus ir Alytaus – per 55 km. Į vakarus nuo miestelio yra Naujieji Valkininkai, didesni už Valkininkų miestelį.

Aplinkinės gyvenvietės[taisyti]

Blank-50px.png Dargužiai – 5 km
Čižiūnai – 1 km
Blank-50px.png
VALKININKŲ GS – 8 km
VARĖNA – 29 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Užuperkasis – 1 km
MATUIZOS – 16 km



Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Valkininkai OpenStreetMap žemėlapyje

Valkininkai TSRS topografiniame žemėlapyje[5][6].

'00 '10 '20 '30 '40 '50 '60 '70 '80 '90
1800s 1808 1812 1822 1832 1842 1854 1867 1871 1885 1896
1900s 1909 1915 1922 1936 1940
1942
1954 1967 1975 1985 1990
OpenStreetMap


Istorija[taisyti]

Mokslininkų teigimu, Valkininkai – vienas ryškiausių lietuvių liaudies medinės architektūros paminklinių urbanistikos kompleksų. Aikštės planas (tūrinė erdvinė kompozicija, pastatų išdėstymas, jų mastelis, grindinys) susidarė XVI a., o dabartinę formą įgavo XIX a. tai raiškaus radialinio plano miestelis. Genetiniu požiūriu Valkininkų planas yra archajiškas, reliktinis, autentiškas. Jis yra panašus į Vilniaus senamiesčio aikštės planą. Valkininkų gyvenvietė atsirado XIV a. Tuo metu buvo ir didžiųjų kunigaikščių medžioklės pilis. 1418 m. Vytautas Didysis dovanojo miesteliu vadinamą gyvenvietę su Valkininkų dvaru savo žmonai Julijonai.

Valkininkų vietovė minima nuo XIV a. (manoma, kad 1387 m. Jogailos rašte Skirgailai). 1418 m. minimas Valkininkų dvaras (karališkasis) ir miestelis, 1503 m. Valkininkų valsčius, 1516 m. miestas, nors Magdeburgo teises gavo tik 1571 metais. 1551 m. netoli Valkininkų, prie Spenglos upelio įkurta šaunamųjų ginklų kalykla, kurioje buvo gaminamos patrankos, sviediniai, parakas. Ji veikė apie 100 metų, gamybai naudojo ir vietinę balų rūdą, ir atvežtines žaliavas.

Prieš 1601 m. pastatyta nauja bažnyčia. 1608 m. ir 1609 m. patvirtinus ir išplėtus senąsias privilegijas. Valkininkų bažnyčia menkai teišsiskyrė miestelyje, todėl 16351650 m. pastatytas pranciškonų vienuolynas. Dvibokštė bažnyčia su 2 aukštų U plano vienuolyno korpusais iškilo Valkininkų vakariniame pakraštyje, už Merkio. Šis renesanso ir baroko architektūros kompleksas tapo svarbiausia miestelio ir apylinkių dominante.

Prie Valkininkų 1700 m. vyko Sapiegų ir prieš juos susivienijusių Lietuvos bajorų, vadovaujamų Oginskių, mūšis – Valkininkų mūšis. Sapiegos šį mūšį pralaimėjo ir prarado Lietuvoje turėtą hegemoninę padėtį. Miestelyje ėmė kurtis žydai, todėl Valkininkuose XVIII a. buvo pastatyta medinė sinagoga. Ji buvo trijų pakopų stogu, žemesniu prieangiu ir šone prisiglaudusia moterų galerija. Abipus prieangio – piramidės formos bokšteliai. Viduje nebuvo stulpų, o paskliautę supo viena galerija. Bimą gaubė aštuonių korintinių kolonų palaikomas baldakimas. Ji sudegė 1941 m. [7].

1792 m. birželio 26 d. Stanislovas Augustas Poniatovskis Valkininkams pakartotinai suteikė laisvojo miesto teises ir herbą. Tačiau carinė Rusija jas panaikino, ir nors gyventojai dar XIX a. pradžioje kovojo dėl savivaldos, bet nesėkmingai.

Valkininkai gerokai nukentėjo 1812 m. prancūzų invazijos į Rusiją metu. Pasekmės buvo sunkios. Po prancūzmečio žmonės badavo iki pat 1822 m. [8] 1832 m. panaikintas Pranciškonų vienuolynas, jame įkurdintas kariuomenės dalinys.

XIX a. pabaigoje Valkininkuose veikė popieriaus fabrikas. 1913 m. inžinieriaus Prano Jodelės iniciatyva Valkininkuose pradėta statyti pirmoji Lietuvoje cemento gamykla. Tačiau darbai nebaigti – P. Jodelė mobilizuotas, fabrikas per karą apgriautas, vėliau nebeatstatytas, kadangi Valkininkai nuo 1920 m. priklausė lenkams.

Sovietmečiu buvo Valkininkų kolūkio centrinė gyvenvietė.

1993 m. patvirtintas dabartinis Valkininkų herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVI a. Valkininkų valsčiaus centras
XIX a. ?
1913?–1922 m. Trakų apskritis
19221939 m. Vilniaus-Trakų apskritis Lenkija
19391940 m. Valkininkų apskrities centras
19401941 m. Trakų apskritis
19411944 m. Eišiškių apskritis
19441950 m. Trakų apskritis
19501953 m. Valkininkų apylinkės centras Eišiškių rajonas Vilniaus sritis
19531962 m.
19621995 m. Varėnos rajonas
1995 Valkininkų seniūnijos centras Varėnos rajono savivaldybė Alytaus apskritis


Pavadinimo kilmė[taisyti]

Miestelio vardas tikriausiai sudarytas iš dviejų sandų: šaknies valk- ir priesagos -inink-. Tačiau sunku pasakyti, ką reiškė toji šaknis. Arti Valkininkų nėra nei upės, nei ežero, kurios vardas būtų Valka, Valkys ar pan. Tad tikriausiai tai vedinys iš kokio kito geografinio objekto – miško, balos, pievos ar pan., mat Pietų Lietuvoje yra ne viena pieva, miškas ar laukas, vadinamas Valka, Valkos ir panašiai.[9]

Dėl klaidingos perrašos, lenkiškai nuo XVIII a. įsivyravo pavadinimo lytis be pirmosios raidės (Olkieniki). Iki XX a. vidurio vartota ir vienaskaitinė lytis Valkininkas.

Gyventojai[taisyti]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1867 m. ir 2011 m.
1867 m. 1896 m. 1905 m.[10] 1931 m.[11] 1959 m.sur.[12] 1970 m.sur.[12]
1 971 319 3 222 1 596 769 393
1979 m.sur.[13] 1983 m. 1987 m. 1989 m.sur.[14] 2001 m.sur. 2011 m.sur.
410 309 277 264 238 229

Šaltiniai[taisyti]

  1. Valkininkai. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. Lietuvos vietovardžiai (Valstybinė lietuvių kalbos komisija, 2010 m.)
  3. Олькеники. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 21А (42) : Нэшвилль — Опацкий. С.-Петербургъ, 1897., 919 psl. (rus.){{#subobject:Valkininkai (Олькеники, ESBE) |Straipsnis=Valkininkai |Žodynas=Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Олькеники |Žodyno tomas=Т. 21А (42) |Žodyno puslapis= 919 psl. }}
  4. Олькеники. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 636 psl. (rus.)
  5. Valkininkai SSRS genštabas 1985–1990 m.
  6. Valkininkai loadmap.net
  7. P. Galaunė. Lietuvių liaudies menas, 1930, p. 1449
  8. J. Jurginis ir kt. Vilniaus miesto istorija, t. 1, 1968, p. 180.
  9. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 241–243 psl.
  10. Гошкевич И.И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. Вильна, 1905.
  11. Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, t. 1, Warszawa 1938.
  12. 12,0 12,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  13. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  14. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.

Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius ir redaktorius.

Autoriai ir redaktoriai:
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius (+8657-459=8198 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius (+268-226=42 wiki spaudos ženklai).
  • Aloyzas Rapševičius – redaktorius (+259-0=259 wiki spaudos ženklai).