Vasario 21

Vasario 21 yra 52-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 313 dienų (keliamaisiais metais – 314).

Informacija

Šventės

• Tarptautinė gimtosios kalbos diena. Pradėta minėti 1999 m. Pasirinkta siekiant paminėti 1952 m. Bangladeše (tuometinis rytų Pakistanas) vykusį sąjūdį už bengalų kalbą.

Vardadieniai

Eleonora – Feliksas – Kęstas – Kęsvilas – Kęstutis – Leonora – Lionė – Nora – Žemyna

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1883 – Mažojoje Lietuvoje pradėtas leisti pirmasis Didžiajai Lietuvai skirtas nelegalus pasaulietinis žurnalas „Aušra“. Žurnalas leistas iki 1886 m.;
• 1991 – Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kuria pareikalauta, kad Baltijos valstybių nepriklausomybės klausimą TSRS spręstų derybomis greitai, be sąlygų ir be karinio ar ekonominio spaudimo;
• 2000 – Vilniuje pasirašyta Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti bei Krašto apsaugos ministerijos bendradarbiavimo sutartis;
• 2001 – Vilniaus arkivyskupas metropolitas Audrys Juozas Bačkis paskirtas Šventosios Romos Bažnyčios Kardinolu;
• 2003 – Garsiam operos solistui Sergejui Larinui įteiktas Lietuvos operos bičiulių draugijos „Kipro“ apdovanojimas. Šis apdovanojimas įteikiamas nuo 1997 metų;
• 2004 – pradėjo veikti interneto portalas Bernardinai.lt.

Gimimo dienos

• 1848 m. – Antanas Giedraitis, kunigaikštis, Lietuvos mokslininkas, pirmasis lietuvių geologas, Lietuvos kvartero darinių tyrinėjimų pradininkas ir pagrindėjas, nuoseklus poliglacializmo šalininkas (m. 1909 m.).
• 1850 m. – Matas Slačiauskas, knygnešys, lietuvių visuomenės veikėjas (m. 1924 m.).
• 1871 m. – Jonas Garalevičius, Lietuvos muzikos instrumentų meistras, aviacijos konstruktorius (m. 1943 m.).
• 1882 m. – Mykolas Sleževičius, tarpukario politikas, teisininkas, advokatas, valstybės ir visuomenės veikėjas (m. 1939 m.).
• 1914 m. – Valerijus Grešnovas, Lietuvos treneris, pedagogas (m. 1987 m.).
• 1921 m. – Juzė Andriuškevičienė, Lietuvos gydytoja psichiatrė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė.
• 1924 m. – Alfonsas Čeponis, tarybinis partizanas-pogrindininkas, Tarybų Sąjungos didvyris (m. 1944 m.).
• 1928 m. – Ona Benedikta Kadytė, Lietuvos zoologė, biomedicinos mokslų daktarė.
• 1930 m. – Emilija Liegutė, prozininkė, dramaturgė.
• 1931 m. – Tamara Arnastauskienė, Lietuvos veterinarijos gydytoja, biomedicinos mokslų daktarė.
• 1937 m. – Algimantas Keina, Lietuvos kunigas, pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui, sąjūdžio tikinčiųjų teisėms ginti dalyvis.
• 1938 m. – Stanislava Zuzana Juonienė, sovietinė veikėja, istorikė, istorijos mokslų kandidatė.
• 1939 m. – Nijolė Ambrazaitytė, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signatarė.
• 1941 m. – Povilas Varanauskas, technikos mokslų daktaras, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos alstybės atstatymo signataras. Lietuvos Valstybinės premijos laureatas (1974 m.).
• 1942 m.:
  • Augustas Dravininkas, Lietuvos ir Pagėgių savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Martinas Gusiatinas, Lietuvos verslo vadybininkas, Klaipėdos miesto savivaldybės politinis veikėjas.
• 1944 m.:
  • Emilija Macienė, pedagogė, Lietuvos ir Telšių rajono politinė bei visuomenės veikėja.
  • Stanislovas Kalanta, Lietuvos statybos inžinierius, technologijos mokslų daktaras.
• 1947 m. – Petras Dirgėla, lietuvių rašytojas.
• 1949 m. – Vytas Milius, teisininkas, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, buvęs šio teismo pirmininkas.
• 1950 m. – Eugenijus Žemaitis, gydytojas, Lietuvos politinis veikėjas.
• 1951 m. – Vladimiras Gavriušinas, Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
• 1952 m. – Irena Stanevičienė-Abarytė, muzikos mokytoja ir chorvedė.
• 1953 m. – Danutė Jurčiukonienė, Lietuvos ir Alytaus rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1954 m. – Ilona Vaškevičiūtė, Lietuvos archeologė, pedagogė, humanitarinių mokslų daktarė.
• 1956 m.:
  • Juozas Gražulis, Lietuvos kunigas, pulkininkas leitenantas (m. 2010 m.).
  • Kęstutis Čerkesas, Lietuvos ir Šiaulių politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1963 m. – Leonas Strazdauskas, inžinierius, Šiaulių miesto politinis veikėjas.
• 1965 m. – Saulius Gegieckas, ekonomistas, vadybininkas, Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1968 m.:
  • Arminas Lydeka, politologas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Artūras Zuokas, žurnalistas, verslininkas, politikas. Buvęs Vilniaus meras. Liberalų ir centro sąjungos narys.
• 1969 m. – Evaldas Jurkevičius, Lietuvos edukologas, politinis veikėjas.
• 1970 m. – Ėrika Striškienė, Lietuvos archeologė, istorikė.
• 1975 m. – Igoris Morinas, Lietuvos futbolininkas, šiuo metu žaidžiantis Vilniaus "Žalgiris", kairiojo krašto saugo pozicijoje.
• 1981 m. – Paulius Počiuipa, Lietuvos krepšininkas, rungtyniaujantis NKL, Tauragės "Bremenos Karšuvos" komandoje.
• 1982 m. – Marius Kižys, lietuvių futbolininkas, žaidžiantis saugo pozicijoje.
• 1985 m. – Tomas Klimas, lietuvių krepšininkas, Mažeikių "Mažeikiai" krepšinio komandos žaidėjas. Pirmasis treneris: Algimantas Giedra.
• 1989 m. – Dainius Klivickas, Lietuvos krepšininkas, rugtyniaujantis Panevėžio „Techase“ centro puolėjo pozicijoje.

Mirtys

• 1708 m. – Mykolas Merlinas, lietuvių raštijos darbuotojas, lietuvių kalbos norminimo pradininkas (g. 1641 m.).
• 1863 m. – Henrikas Markonis, italų kilmės architektas, Lenkijos romantizmo architektūros atstovas (g. 1792 m.).
• 1938 m. – Vincas Jonas Markevičius, ūkininkas, vienas žymiausių Lietuvos knygnešių (g. 1866 m.).
• 1941 m. – Jonas Janulevičius, vienas aktyviausių Lietuvos darbininkų judėjimo vadovų (g. 1874 m.).
• 1943 m. – Jurgis Gegužis, Lietuvos knygnešys, JAV lietuvių visuomenės veikėjas (g. 1877 m.).
• 1986 m. – Vytautas Četkauskas, vargonininkas, chorvedys, muzikos mokytojas (g. 1910 m.).
• 1995 m. – Antanas Mockus, lietuvių tautosakininkas, pedagogas, kultūros veikėjas (g. 1918 m.).
• 2006 m.:
  • Paulius Kazimieras Marcinkus, katalikų arkivyskupas bei Vatikano banko direktorius 1971–1989 (g. 1922 m.).
  • Pranas Kupčikas, lietuvių muzikos instrumentų meistras (g. 1913 m.).
  • Saulius Pakalniškis, Lietuvos zoologas, entomologas dipterologas (dvisparnių tyrinėtojas) (g. 1958 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1431 – prasidėjo Žanos d'Ark teismas;
• 1613 – Rusijos caru tapo pirmasis Romanovų dinastijos valdovas – Michailas Romanovas;
• 1842 – amerikietis Džonas Grinau užpatentavo siuvamąją mašiną;
• 1848 – Karlas Marksas ir Frydrichas Engelsas publikavo „Komunistų manifestas“;
• 1885 – atidengtas Vašingtono monumentas;
• 1940 – prasidėjo "mirties stovyklos" Osvencimo statyba;
• 1947 – išradėjas Edvinas Herbertas Landas (Edwin Herbert Land) Niujorke pristatė pirmąjį momentinį fotoaparatą – „Polaroid“;
• 1953 – Francis Crick ir James D. Watson atksleidė DNR molekulės struktūrą;
• 1960 – Kubos lyderis Fidelis Kastro nacionaliavo visus verslus Kuboje;
• 1972 – Tarybų Sąjungos nepilotuojamas kosminis aparatas „Luna 20“ nusileido Mėnulyje;
• 1973 – Izraelio naikintuvai virš Sinajaus dykumos numušė Libijos oro linijų orlaivį; žuvo 108 keleiviai.
• 2007 - Italijoje atsistatydino visas Romano Prodi ministrų kabinetas

Gimimo dienos

• 1728 m. – Petras III, Rusijos imperatorius 1761–1762 m., pirmasis Šlezvigo-Holnšteino Romanovų šeimos atstovas Rusijos soste. Nuo 1745 m. - Holšteino hercogas (m. 1762 m.).
• 1745 m. – Levinas Augustas Gotlybas Benigsenas, Rusijos imperijos karinis veikėjas, kavalerijos generolas (m. 1826 m.).
• 1779 m. – Frydrichas Karlas fon Savinji, vokiečių teisėtyrininkas, teisės filosofas, juristas (Karūnos sindikas). Davė pradžią Istorinės teisės mokyklai. Savigny laikomas ir vienu iš modernios tarptautinės privatinės teisės pagrindėjų (m. 1861 m.).
• 1791 m. – Karlas Černis, austrų pianistas, kompozitorius, fortepijono mokytojas. Geriausiai žinomi jo parašyti etiudai (m. 1857 m.).
• 1836 m. – Leo Delibas, prancūzų kompozitorius, Prancūzijos instituto narys (m. 1891 m.).
• 1893 m. – Andrés Torres Segovia, ispanų gitaristas (m. 1987 m.).
• 1895 m. – Karlas Peteris Henrikas Damas, danų biochemikas, Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (m. 1976 m.).
• 1933 m. – Eunice Kathleen Waymon, penkiolika kartų Grammy apdovanojimams nominuota amerikiečių atlikėja, dainų autorė, aranžuotoja ir žmogaus teisių judėjimo veikėja (m. 2003 m.).
• 1939 m. – Jonas Baldvinas Hannibalssonas, Islandijos ekonomistas, politikas, diplomatas.
• 1940 m. – Džonas Robertas Luisas, Jungtinių Valstijų politikas bei buvęs Amerikos pilietinių teisių judėjimo lyderis. Luisas buvo Studentų nesmurtinio organizacinio komiteto pirmininkas. Politikas suvaidino svarbų vaidmenį kovoje prieš segregaciją. JAV demokratų partijos narys Džonas Luisas atstovauja 5-ąją Džordžijos kongresinę apylinkę Jungtinių Valstijų atstovų rūmuose nuo 1987 metų.
• 1943 m. – Paulas Kirchhofas, vokiečių teisininkas, teisėtyrininkas mokestininkas ir konstitucionalistas, Heidelbergo universiteto profesorius, nuo 1987 m. iki 1999 m. Vokietijos Konstitucinio Teismo (VFR KT) teisėjas.
• 1980 m. – Jigme Khesar Namgyel Wangchuck, penktasis Butano karalius. Jis oficialiai karūnuotas buvo 2008 m. lapkričio 6 d., o eiti pareigas - gruodžio 14 d.
• 1984 m.:
  • David Odonkor, futbolininkas, Vokietijos rinktinės ir Sevilijos „Real Betis“ klubo saugas.
  • Erazem Lorbek, Slovėnijos krepšininkas, žaidžiantis Eurolygos Barselonos "Barcelona" klube.
• 1985 m. – Georgios Samaras, futbolininkas, Graikijos rinktinės ir Glasgow Celtic klubo puolėjas.
• 1987 m. – Ešlė Mišelė Gryn, JAV aktorė. Labiausiai žinoma dėl Alisos Kalen (Alice Cullen) vaidmens 2008 m. filme "Twilight" ir "New Moon" (liet. Saulėlydis, Jaunatis).
• 1989 m. – Corbin Blue, JAV dainininkas ir aktorius.

Neaprašyti

• 1924 – Robertas Mugabė (Robert Mugabe), Zimbabvės prezidentas;
• 1937 – Norvegijos karalius Haroldas V.

Mirtys

• 1333 m. – Manuelis II Megas Komninas, Komninų dinastijos vienuoliktasis Trapezundo imperatorius, valdė 1332 m. (g. 1323 m.).
• 1513 m. – Julijus II, Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 1503 m. lapkričio 1 d. iki mirties (g. 1443 m.).
• 1677 m. – Benediktas Spinoza, naujųjų amžių filosofas, proto religijos pagrindėjas (g. 1632 m.).
• 1730 m. – Benediktas XIII, 245 Romos katalikų Popiežius (g. 1649 m.).
• 1821 m. – Georg Friedrich von Martens, vokiečių teisininkas, teisėtyrininkas tarptautininkas bei teoretikas, Gėtingeno universiteto profesorius, diplomatas (g. 1756 m.).
• 1926 m. – Heikė Kamerlingas Onesas, olandų fizikas, Nobelio fizikos premijos laureatas (g. 1853 m.).
• 1941 m. – Frederick Grant Banting, 1923 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (g. 1891 m.).
• 1965 m. – Malkolmas X, afroamerikiečių musulmonų dvasininkas, oratorius, žmogaus teisių aktyvistas. Jo gerbėjai laikė jį drąsiu kovotoju už afroamerikiečių teises, žmogumi, kuris griežčiausiais terminais apkaltino „baltųjų Ameriką” nusikaltimais prieš juodaodžius amerikiečius. Malkolmo X priešininkai kaltino jį rasizmo, juodaodžių viršenybės, antisemitizmo ir smurto propagavimu. Malkolmas X yra laikomas vienu iš įtakingiausių afroamerikiečių istorijoje. (g. 1925 m.).
• 1968 m. – Howard Walter Florey, 1945 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (g. 1898 m.).
• 1999 m. – Gertrude Belle Elion, 1988 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (g. 1918 m.).

Neaprašyti

• 1984 – Michail Aleksandrovich Sholokhov, rusų rašytojas, Nobelio premijos laureatas (g. 1905).

Nuorodos

Vikiteka