Vasario 27
| Sausio – Vasaris – Kov | ||||||
| Pr | A | T | K | Pn | Š | S |
| 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | ||
| 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 |
| 13 | 14 | 15 | 16 | 17 | 18 | 19 |
| 20 | 21 | 22 | 23 | 24 | 25 | 26 |
| 27 | 28 | |||||
| 2023 | ||||||
Vasario 27 yra 58-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 307 dienos (keliamaisiais metais – 308).
Informacija
Vardadieniai
Gabija – Gabrielius – Gabrielė – Ginvilas – Fortūnata – Fortunatė – Fortūnatas – Leandras – Livija – Mandravas – Mandravė – Skirmantė.
Šią dieną Lietuvoje
Įvykiai
- 1919 – Vilniuje paskelbta apie Lietuvos-Baltarusijos Tarybų Socialistinės Respublikos ("Litbelo") sukūrimą.
Gimimo dienos
- 1734 m. – Karolis Stanislovas Anupras Radvila „Pone mielasis“, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas (m. 1790 m.).
- 1852 m. – Tadas Daugirdas, archeologas, dailininkas. 1885 m. Lenkų mokslų akademijos Krokuvoje narys korespondentas (m. 1919 m.).
- 1857 m. – Konstantinas Gukovskis, Lietuvos mokytojas, kraštotyrininkas (m. 1906 m.).
- 1870 m. – Motiejus Gustaitis, Romos katalikų kunigas, poetas, vertėjas, literatūros ir kultūros tyrinėtojas, pedagogas. Vienas iš pirmųjų poetų simbolistų (m. 1927 m.).
- 1877 m. – Jonas Grinius, Lietuvos knygnešys, visuomenės veikėjas (m. 1954 m.).
- 1880 m. – Kazimieras Venclauskis, teisininkas, advokatas, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) ir visuomenės veikėjas (m. 1940 m.).
- 1899 m. – Bronius Jonušas, kapelmeisteris, orkestrų ir chorų dirigentas, pedagogas, kompozitorius (m. 1976 m.).
- 1904 m. – Antanas Ulpis, kultūros darbuotojas (m. 1981 m.).
- 1907 m. – Aldona Dvarionienė-Smilgaitė, Lietuvos pianistė (m. 1982 m.).
- 1928 m. – Algis Butkus, Lietuvos inžinierius mechanikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
- 1933 m.:
- Algirdas Juozapas Gaigalas, Lietuvos geologas, habilituotas fizinių mokslų daktaras, akademikas (m. 2009 m.).
- Irena Kuzmienė-Gokaitė, choro dirigentė ir pedagogė (m. 1989 m.).
- 1937 m. – Česlovas Vytautas Stankevičius, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras.
- 1940 m. – Vytautas Nedzinskas, Lietuvos gamtininkas, rašytojas, gamtos mokslų daktaras, parašęs 9 knygas apie gamtą, įvairių mokslinių leidinių bendraautoris, publicistas, nuo 1965 m. nuolat rašęs spaudoje gamtos, gamtosaugos tematika. Mokslininkas, publicistas, visuomenininkas, gamtininkas, Žuvinto rezervato direktorius, Lietuvos rašytojų sąjungos narys, Lietuvai pagražinti draugijos Alytaus skyriaus pirmininkas, Alytaus apskrities literatų klubo "Tėkmė", dzūkų kultūros žurnalo „Dainava“ leidėjas (m. 2002 m.).
- 1941 m. – Danguolė Žalakienė, Lietuvos ir Joniškio rajono kultūros ir politinė veikėja.
- 1942 m. – Romualdas Kęstutis Urbaitis, teisininkas, LR Konstitucinio Teismo teisėjas, buvęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas.
- 1944 m. – Danutė Bekintienė, Lietuvos politinė bei visuomenės veikėja.
- 1946 m. – Laima Štrimaitytė - Žilienė, lietuvių teatro ir kino aktorė.
- 1948 m. – Leonidas Merkinas, Lietuvos architektas.
- 1949 m.:
- Eduardas Saulius Pauliukonis, Lietuvos teatro ir kino aktorius, režisierius.
- Kostas Arvasevičius, pedagogas, savivaldybininkas, Lietuvos politinis veikėjas.
- 1950 m.:
- Larisa Dmitrijeva, Lietuvos ir Vilniaus miesto savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
- Palmyra Briedienė-Navickaitė, muzikos mokytoja ir chorvedė.
- 1952 m. – Dangiras Mikasėnas, Lietuvos ir Zarasų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1954 m.:
- Julija Braždžionytė, Lietuvos gydytoja kardiologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė (m. 2007 m.).
- Kostas Vozbutas, Lietuvos ir Joniškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1959 m. – Andrius Žebrauskas, Lietuvos kino, teatro ir televizijos aktorius, lektorius.
- 1960 m. – Romas Snabaitis, Lietuvos ir Vilkaviškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1962 m. – Egidijus Prižgintas, pedagogas, Lietuvos sporto ir politinis veikėjas.
- 1974 m. – Jonas Stromilas, lietuvių juvelyras, tautodailininkas.
- 1979 m. – Lavija Šurnaitė-Kairienė, Lietuvos laidų vedėja.
Mirtys
- 1839 m. – Simonas Konarskis, 1830-1831 m. Lenkijos ir Lietuvos sukilimo veikėjas (g. 1808 m.).
- 1939 m. – Olga Malėjinaitė, Lietuvos baleto artistė (g. 1907 m.).
- 1944 m. – Albinas Rimka, ekonomistas, statistikas, Lietuvos spaudos, politinis ir visuomenės veikėjas (g. 1886 m.).
- 1976 m. – Vladas Norkus, Lietuvos dailininkas tapytojas, grafikas (g. 1909 m.).
- 1991 m. – Pranė Dundulienė-Stukėnaitė, Lietuvos etnologė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė (g. 1910 m.).
- 1992 m. – Algirdas Julius Greimas, lietuvių kalbininkas, semiotikas, mitologijos tyrinėtojas, eseistas. Priskiriamas prie žymiausių šiuolaikinės semiotikos atstovų. Lietuvis, nuo 1965 m. gyvenęs Paryžiuje ir vadovavęs semiolingvistinių tyrimų grupei bei specialiam seminarui, kurio pagrindu susiformavo garsi Paryžiaus semiotikos mokykla. Struktūrinės semantikos pagrindu sukūrė teksto semiotikos teoriją (g. 1917 m.).
- 1995 m. – Danutė Čiurlionytė-Zubovienė, Lietuvos rašytoja, vertėja (g. 1910 m.).
- 1997 m.:
- Andrius Kuprevičius, garsus pianistas, keletą metų vadovavęs ir chorui (g. 1921 m.).
- Pranciškus Juozapavičius, kunigas, monsinjoras (g. 1912 m.).
- 2003 m. – Adolfas Damušis, Lietuvos chemikas, pasipriešinimo sovietiniam ir naciniam okupaciniams režimams veikėjas (g. 1908 m.).
- 2005 m.:
- Ona Kublickienė, Lietuvos veterinarijos gydytoja, parazitologė ir histologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė (g. 1927 m.).
- Povilas Almis Mažeika, Lietuvos jūrininkas, okeanografas, Neapolio universiteto jūrinių mokslų daktaras (g. 1915 m.).
Šią dieną pasaulyje
Įvykiai
- 806 – Karolis Didysis padalino savo karalystę trims sūnums – Karoliui, Pepinui ir Liudvikui;
- 1510 – Alfonsas Albukerkas (Alphonse Albuquerque) užėmė Indijos Malabaro karalystės miestą Goa. Ilgainiui šis miestas tapo Rytų prekybos centru;
- 1594 – Navaros karalius buvo karūnuotas Prancūzijos karaliumi Henriku IV-uoju, taip pradėta Prancūzijos Burbonų dinastija.
- 1617 – 1613-1617 m. Rusijos-Švedijos karas baigtas pasirašius Stolbovo taiką.
- 1814 – Vienoje įvyko 8-osios L. van Bethoveno simfonijos premjera;
- 1879 – amerikiečių chemikai Ira Remsen ir Konstantinas Falbergas paskelbė. kad atrado sachariną;
- 1883 – kompozitorius Oskaras Hamerštainas užpatentavo pirmąją mašiną cigarams sukti.
- 1933 – Padegtas Reichstagas. Kitą dieną Prezidentas Hindenburgas pasirašė Reichstago gaisro dekretą, apribojusį Veimaro konstitucijoje numatytas teises.
Gimimo dienos
- 1864 m. – Adamas Eduardas Alksnis, latvių tapytojas, grafikas. Vienas latvių nacionalinės tapybos mokyklos pradininkų (m. 1897 m.).
- 1891 m. – Isajus Dobroveinas, rusų dirigentas, kompozitorius (m. 1953 m.).
- 1902 m.:
- John Ernest Steinbeck, JAV rašytojas. 1962 m. apdovanotas Nobelio literatūros premija (m. 1968 m.).
- Lusijus Kosta, brazilų architektas, urbanistas, architektūrologas (m. 1998 m.).
- 1913 m.:
- Johann Schütz, vokiečių teisininkas, teisėtyrininkas procesualistas ir teisės istorikas, teisėjas, prokuroras, Bambergo teisėsaugos veikėjas (m. 2010 m.).
- Polis Rikioras, prancūzų filosofas, derinęs fenomenologiją su hermeneutika (m. 2005 m.).
- 1924 m. – Patria Mercedes Mirabal, politinė aktivistė Dominikos respublikoje, nužudyta šalies diktatoriaus Truchilijo, viena iš seserų Mirabal[1] (m. 1960 m.).
- 1926 m. – David Hunter Hubel, 1981 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[2].
- 1942 m. – Robert Howard Grubbs, 2005 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[3].
- 1943 m. – Carlos Alberto Gomes Parreira, futbolo treneris, treniravęs Brazilijos komandą 1994 m. pasaulio čempionate, kuriame Brazilija laimėjo, taip pat treniruojantis Brazilijos rinktinę 2006 m. pasaulio čempionate.
- 1971 m. – Derenas Braunas, anglų psichologinės magijos iliuzionistas, profesionalus hipnotizuotojas, paranormalių fenomenų skeptikas.
- 1980 m. – Chelsea Victoria Clinton, JAV prezidento Bilo Klintono duktė[4].
- 1981 m. – Pascal Feindouno, futbolininkas, Gvinėjos rinktinės ir Kataro Al Saad klubo saugas (pastaruoju metu skolinamas kitam Kataro klubui Al-Rayyan).
Mirtys
- 1936 m. – Ivanas Petrovičius Pavlovas, rusų gydytojas, fiziologas. 1904 m. medicinos Nobelio premijos laureatas (g. 1849 m.).
- 1939 m. – Nadežda Konstantinovna Krupskaja, Rusijos marksistė revoliucionierė (g. 1869 m.).
- 1968 m. – Franklin Joseph „Frankie“ Lymon, afroamerikiečių rokenrolo/ ritmenbliuzo dainininkas, labiausiai žinomas kaip rokenrolo grupės „The Teenagers“ vokalistas (g. 1942 m.).
- 1970 m. – Anta Klints, latvių teatro aktorė (g. 1893 m.).
- 1980 m. – George Tobias, amerikiečių aktorius (g. 1901 m.).
- 1987 m. – Piotras Grigorenko, Rusijos disidentas, nelegalaus demokratinio judėjimo veikėjas, generolas majoras (g. 1907 m.).
- 1989 m. – Konrad Zacharias Lorenz, 1973 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[2] (g. 1903 m.).
- 1994 m. – Harold Acton, anglų-italų rašytojas (g. 1904 m.).
- 1998 m. – George Herbert Hitchings, 1988 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[2] (g. 1905 m.).