Ventės ragas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).

Koordinatės:55°20′26″N 21°11′24″E / 55.34056°N 21.19°E / 55.34056; 21.19

Tinklai paukščiams gaudyti Ventės ornitologijos stotyje

Ventės ragaspusiasalis prie Kuršių marių, visai netoli Nemuno upės žiočių, į pietus nuo Ventės gyvenvietės. Labiausiai žinomas dėl jame įkurtos praskrendančių paukščių žiedavimo stoties. Jo ilgis siekia 5,5 km, plotis – 2,2 km. [1] Priešingame marių krante yra Preila.

Istorija

1360 m. kryžiuočiai čia pastatė Vindenburgo pilį ir bažnyčią, kurias vėliau sugriovė marių bangos. Pilies akmenys buvo panaudoti mūrinės bažnyčios statybai. Apie 1700 m. sugriuvo ir naujoji mūrinė Ventės bažnyčia. 1705 m. jos griuvėsiai buvo pervežti į Kintus ir panaudoti Kintų bažnyčios statybai. [1] Čia stovi seniausias iš septynių Lietuvoje esančių švyturių (pastatytas 1863 m.).

1929 m. Ventės rage profesorius Tadas Ivanauskas įkūrė paukščių žiedavimo stotį, kuri veikia iki šiol. Čia yra pagrindinis Lietuvoje paukščių migracijos kelias, vedantis į Europos pietus, atogrąžas ir net pietinę Afriką.

19751986 m. rekonstruotas Ventės rago smaigalys. Jo krantai buvo sutvirtinti ir paaukštinti, išgrįsti akmenimis. Pastatytas 250 m molas, kuris baigiantis žiemai atlieka ir ledlaužio funkcijas. Šie darbai padėjo sustabdyti Ventės rago pusiasalio nykimo procesą. [1]

Ventės rago ornitologinė stotis

Įkurta 1929 m. profesoriaus T. Ivanausko iniciatyva. Per Ventės ragą kartais praskrenda iki 300 tūkst. paukščių per parą. Absoliutus rekordas buvo 2002 m. rugsėjo 23 d., kai buvo sužieduoti 6519 sparnuočiai. [2] Stotyje per metus apžieduojama apie 60-80 tūkst. paukščių. Stotyje veikia muziejus, supažindinantis lankytojus su Kuršių marių gamtovaizdžiu, būdingiausiais biotopais, dažniausiai sutinkamais gyvūnais.

Pirmasis paukščius Ventės Rage ėmė žieduoti Mikas Posingis, 19241944 m. dirbęs švyturio prižiūrėtoju. Jis pasiūlė prof. T. Ivanauskui čia įkurti žiedavimo stotį, kas ir buvo 1929 m. padaryta profesoriaus pastangų dėka.

Pradžioje paukščiai buvo gaudomi užmetant tinklus ant krūmų ir į juos įvarant paukščius. 1959 m. pastatytos specialios gaudyklės. Nuo 1962 m. stoties darbuotojai Kuršių nerijoje pastatė gaudyklę ir ėmė ten žieduoti migruojančius paukščius (nuo 1986 m. žiedavimo darbus Neringoje perėmė naujai įsikūrusi Juodkrantės paukščių žiedavimo stotis). 1978 m. Ventės Rage pastatyta didžioji paukščių gaudyklė, kuri buvo iškeliama į 25 metrų aukštį. 1982 m. stoties vedėjas Leonas Jezerskas sukūrė naujo tipo – zigzaginę gaudyklę į kurią paukščiai patekdavo tiek iš vienos, tiek ir iš kitos pusės. Nuo 1994 m. leidžia žurnalą „Ventės Ragas“ apie Nemuno deltos, Kuršių marių ir Baltijos pajūrio paukščius. [3]

Ventės ragas paukščių migracijos metu, rugsėjo rytą
Ventės ragas paukščių migracijos metu, rugsėjo rytą

Šaltiniai

  1. 1,0 1,1 1,2 Jusys V., Jezerskas L., Ventės rafas, orntologinė stotis. - Kaunas: Lututė, 2007. - ISBN 978-9955-692-73-7
  2. Delfi TV - Ventės Rago ornitologinė stotis švenčia 80 metų jubiliejų
  3. Ziedavimas.com - Ventės Rago ornitologinė stotis


Literatūra

  • Ventės rago ornitologinė stotis (sud. Vytautas Jusys, Leonas Jezerskas). - Kaunas: Lututė, 2007. - 116 p.: iliustr. - ISBN 978-9955-692-73-7

Nuorodos

Commons-logo.svg.png Vikiteka: Ventės ragas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka