|
Verdainė
| Verdainė | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| ||||||||||||||||
|
Koordinatės:
| ||||||||||||||||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
| Respublika: |  Lietuva
| |||||||||||||||
| Apskritis: |  Klaipėdos apskritis
| |||||||||||||||
| Savivaldybė: |  Šilutės rajono savivaldybė
| |||||||||||||||
| Seniūnija: | Šilutės seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojų: | 61 (2021 m.) | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Istoriniai pavadinimai | ||||||||||||||||
Verdainė – kaimas Šilutės rajono savivaldybėje, 3 km į rytus nuo Šilutės centro, prie miesto ribos. Kaimo plotas 1,52 km².
Verdainėje yra dvejos evangelikų liuteronų senosios kapinės ir Vėžaičių kapinynas, 1997 ir 2000 m. įtraukti į LR kultūros paveldo registrą.
Geografija
Kaimas yra prie Šilutė–Pagėgiai geležinkelio, kelio 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda; iš pietryčių prieina Gaidelių miškas. Verdainė ribojasi su Šilutės miestu, Barzdūnų, Macikų, Armalėnų, Kirlikų kaimais.
| Verdainė TSRS topografiniame žemėlapyje[3][4]. |
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Istorija
Verdainės kaimo teritorijoje gyventa I tūkstantmetyje; kaime esančiame Vėžaičių kapinyne, kurį 1891-1893 m. tyrinėjo vokiečių archeologas Adalbertas Becenbergeris (1851–1922), vėliau – gydytojas Erichas Šojus (1876–1929), 1999 m. – L. Tamulynas: rasti V–XIII a. kapai (ištirta apie 900 kapų); dalis radinių saugomi Šilutės muziejuje.
Istoriniuose šaltiniuose Verdainė minima XIII a.; buvo kryžiuočių sunaikinta; XVI a. pirmoje pusėje vėl atsistatė.
1566 m. Verdainėje pastatyta Verdainės evangelikų liuteronų bažnyčia, veikė karčema. Verdainė tapo gana didelės parapijos centru (apėmė Saugų, Vileikių, Ramučių apylinkes). 1588 m. prie bažnyčios įsteigta parapinė mokykla, kuri veikė iki 1944 m. 1616 m. Verdainėje minima antroji karčema.
XVII a. Verdainėje įsikūrė nuo religijos persekiotojų pabėgusių škotų, tarp kurių buvo vokiečių filosofo I. Kanto prosenelis Richardas Kantas; jis Verdainėje įsigijo vieną iš buvusių smuklių, laikė viešnamį (apie 1667 m.).
1702 m. veikė vandens malūnas su dviem girnomis, 1740 m. prie jo buvo pastatytas vėjo malūnas. 1718 m. pastatyta nauja bažnyčia. Nuo 1719 m. Verdainė – kulminis dvaras. 1757 m. Rusijos kariuomenė Verdainėje sudegino bažnyčios trobesius, vandens malūną, apiplėšė bažnyčią, sunaikino joje vargonus, suolus, 1773 m. pastatytas vandens malūnas su 3 girnomis. 1827 m. buvo Verdainės biblioteka. 1847 m. pastatyta nauja mūrinė Verdainės bažnyčia, joje 1950-1974 m. veikė linų šiaudelių apdirbimo fabrikas.
1858 m. dalis Verdainės prijungta prie Šilokarčemos. 1897 m. prie Verdainės kaimo prijungtas Vėžaičių kaimas. 1910 m. Verdainės kaimo didesnioji dalis sujungta su Šilokarčema.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1525–1701 m. | Prūsijos kunigaikštystė | |
| 1701–1736 m. | Prūsijos karalystė | |
| 1736–1818 m. | Lietuvos departamentas, Prūsijos karalystė | |
| 1818–1871 m. | Šilokarčemos apskritis, Prūsijos karalystė | |
| 1871–1918 m. | Šilokarčemos apskritis, Vokietijos imperija | |
| 1919–1923 m. | Šilutės apskritis, Klaipėdos kraštas | |
| 1923–1939 m. | Šilutės apskritis, Klaipėdos kraštas, Lietuva | |
| 1939–1944 m. | Šilutės apskritis, Trečiasis Reichas | |
| 1950–1968 m. | Jonaičių apylinkė, Šilutės rajonas | |
| 1968–1973 m. | Jonaičių apylinkės centras, Šilutės rajonas | |
| 1973–1995 m. | Jonaičių apylinkė, Šilutės rajonas | |
| 1995– | Šilutės seniūnija, Šilutės rajono savivaldybė | |
Pavadinimas
Kaimas vadintas 1540 m. Werdenn, 1710-1728 m. Werden,[5] 1713 m. Werdenos, 1722 m. Werdenen.[6]
Gyventojai
 | ||||||||
| 1871 m. | 1885 m. | 1905 m. | 1910 m. | 1925 m. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur.[7] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 74 | 62 | 273 | 272 | 303 | 156 | 107 | ||
| 1979 m.sur. | 1987 m.[8] | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m. | - | ||
| 76 | 57 | 78 | 56 | 53 | 61 | - | ||
| ||||||||
1540 m. Verdainėje gyveno 27 šeimos. Gyventojų dauguma priklausė Verdainės evangelikų liuteronų bažnyčiai, katalikai – Žibų bažnyčiai.
Po II pasaulinio karo Verdainės kaime iš esmės pasikeitė gyventojai. 2003 m. Verdainėje buvo 8 ūkiai, kurie laikė galvijus (8 vienetus).
Žymūs žmonės
Verdainėje gimė evangelikų liuteronų kunigas, lietuviškų giesmių autorius Kristupas Cintijus (1632–1674).
Šaltiniai
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (Valstybinė lietuvių kalbos komisija, 2010 m.)
- ↑ Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai (Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta): jų kilmė ir reikšmė. Mažosios Lietuvos fondas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. ISBN 5420013762
- ↑ Verdainė SSRS genštabas 1985–1990 m.
- ↑ Verdainė loadmap.net
- ↑ Werden Taufenbuch 1710-1728
- ↑ Dietrich Lange: Geographisches Ortsregister Ostpreußen einschließlich des Memelgebietes, des Soldauer Gebietes und des Reg.-Bez. Westpreußen (1919-1939)
- ↑ Verdainė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 716 psl.
- ↑ Verdainė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. - 487 psl.
- Verdainė. Mūsų Lietuva, T. 4. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. - 693 psl.
- Šilutės kraštas. Enciklopedinis žodynas. Šilutė. 2000.
- Werden GenWiki
- Žemėlapis
- Žemėlapis
- LR kultūros paveldo registras
- LR kultūros paveldo registras
- Šilutės apskritis 1908 m.
- Šilutės apskrities kaimų sąrašas (1910 m.)
- Šilutės apskritis kaimų sąrašas (1925 m.)
- Verdainės kaimo gyventojų geneologija
