Viekšniai
Viekšniai | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
![]() | ||||||||||||||||
![]() | ||||||||||||||||
Koordinatės: | ||||||||||||||||
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
Respublika: | ||||||||||||||||
Apskritis: | ![]() | |||||||||||||||
Savivaldybė: | ![]() | |||||||||||||||
Seniūnija: | Viekšnių seniūnija | |||||||||||||||
Gyventojų: | 2 249 (2021 m.) | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Pašto kodas: | LT-89094 | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
![]() |
ViekšniaiVikiteka |
Viekšniai – miestas Mažeikių rajono savivaldybėje, 13 km į pietryčius nuo Mažeikių, dešiniajame Ventos krante. Seniūnijos centras, Viekšnių seniūnaitija. Ventos regioninio parko direkcija.
![]() |
![]()
|
![]() |
![]()
|
Vandens malūnas (XIX a. pabaigos technikos paminklas) |
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS |
![]() |
![]() |
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI |
![]() |
Viekšnių bendruomenė |
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS |
15px Aviacijos pradininko Lietuvoje Aleksandro Griškevičiaus muziejus
|
SUSISIEKIMAS |
![]() |
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS |
Geografija[taisyti]
Miestas įsikūręs dešiniajame Ventos krante, Ventos vidurupio žemumoje. Į šiaurę nuo miesto plyti Kamanų pelkė. Į vakarus nuo Viekšnių stūkso Juodasis akmuo (gamtos paminklas nuo 1964 m.).
|
Istorija[taisyti]
Viekšnių žemė rašytiniuose šaltiniuose minima IX a. Viekšniai minimi nuo 1253 m., XVI a. istoriniuose šaltiniuose minimas Viekšnių miestelis ir Viekšnių dvaras. 1634 m. pastatyta Viekšnių bažnyčia. 1656 m. miestelį visiškai sunaikino švedai. Pats miestelis išaugo XVI–XVIII a. XVII a. pabaigoje Viekšniai buvo nemažas šiaurės Lietuvos prekybos centras.
1725 m. spalio 25 d. Vabalninko ir Viekšnių seniūnas Martynas Leopoldas Ščiuka suteikė miesto teises ir herbą, bet savivaldos nepatvirtino valstybės vadovas, todėl 1792 m. gegužės 15 d. suteikta nauja savivalda, kurią pasirašė Ldk Stanislovas Augustas. Miestelį dažnai niokojo įvairios nelaimės: marai, badas, gaisrai, ligos.
XVII a. Viekšniuose apsigyveno žydai. Jie buvo įsikūrę nuo dabartinio tilto per Ventą einant link malūno. Dabartiniame miestelio centre ir Akmenės gatvėje buvo daugiausia žydų parduotuvių, amatininkų dirbtuvėlių. 1766 m. Viekšnių žydų Kahalas jau priskaičiavo 271 savo bendruomenės narius. 1775 m. inventorinėje knygoje yra minima per dešimt žydiškų pavardžių. 1847 m. miestelyje jau gyveno 1120 žydų.
Buvo pastatyta Viekšnių sinagoga. Apie 1860 m. rabinas Aba Joffe pastatė vaistinės pastatą. 1858 m. Viekšnių valsčiaus žydų bendruomenės sąraše užregistruoti 612 moteriškos lyties ir 498 vyriškos lyties žydai. 1897 m. Rusijos carinės vyriausybės gyventojų surašymo duomenimis, miestelyje gyveno 2951 gyventojas, tarp jų – 1646 žydai. Tai sudarė 56 proc. visų gyventojų.
Veikė net kelios chedros – pradinės mokyklos 7-13 metų berniukams, „Toros“ ir jos komentarams mokyti ir aukštesniojo „Ješivos“ mokykla. Vieni šaltiniai teigia, kad buvo dvi sinagogos. Viena – žiemai, kita – vasarai. Kiti šaltiniai teigia, kad buvo net trys sinagogos, veikė žydų labdaros draugija „Linat Hazedek“.
1871–1873 m. nedideliu atstumu nuo miestelio buvo nutiestas Liepojos-Romnų geležinkelis. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui Viekšnių žydai, kaip ir kiti, buvo ištremti į Rusijos gilumą. Po karo į Viekšnius sugrįžo tik apie 300 žydų. Dalis jų žuvo kare ar mirė iš bado. Dalis jų per Odesos (Ukraina) uostą išvyko į Palestiną, Pietų Ameriką.
1918 m., sekdama „madą“, Viekšniuose įsikūrė komunistinė kuopelė. Jai vadovavo Ch. Zarcinas. Grįžę po karo žydai skubiai ėmėsi darbo. Atstatė gerokai nuo karo nukentėjusius Viekšnius. Vėl ėmėsi prekybos, turgaus verslo. 1924 m. įsteigė žydų liaudies banką. Jame buvo 31 narys. Pradėjo veikti žydų vaikų mokykla. Susikūrė dramos būrelis. Pradėjo burtis įvairūs jaunimo judėjimai.
XVI a. pabaigoje jau buvo Viekšnių bažnyčia, kurią pasisavino evangelikai reformatai. Po 1863 m. sukilimo į Viekšnius ir jų apylinkes pradėjo keltis rusakalbiai stačiatikiai. Čia pradėta statyti Viekšnių Šv. Sergijaus cerkvė, kuri pašventina 1875 metais. 1941 m. čia ėmė kurtis partizanų būrys.
Nuo 1958 m. gegužės 15 d. iki Nepriklausomybės atgavimo Viekšniai buvo miesto tipo gyvenvietė, o 1995 m. tapo miestu. Sovietmečiu veikė profesinė technikos mokykla.
1998 m. patvirtintas dabartinis Viekšnių herbas.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
---|---|---|---|
1528 m. | Viekšnių valsčiaus centras | ||
1661 m. – XVIII a. | Viekšnių seniūnijos centras | ||
XIX a. 2-oji pusė – 1915 m. | Viekšnių valsčiaus centras | Šiaulių apskritis | Kauno gubernija |
1919–1950 m. | Mažeikių apskritis | ||
1950–1953 m. | Viekšnių apylinkės centras | Akmenės rajonas | Šiaulių sritis |
1953–1958 m. | |||
1958–1995 m. | miesto tipo gyvenvietė, Viekšnių apylinkės centras | ||
1995–1999 m. | Viekšnių seniūnijos centras | Akmenės rajono savivaldybė | Šiaulių apskritis |
1999– | Mažeikių rajono savivaldybė | Telšių apskritis |
Pavadinimo kilmė[taisyti]
Viekšnių pavadinimo kilmė nėra aiški. Veikiausiai tai yra vandenvardinis vietovardis, ir, nors šiuo metu vandenvardžio su šaknimi viekšn- neaptinkama, tačiau J. Sprogio XVI a. surinkta informacija rodo, kad būta ežero Viekšnas (ar panašiu vardu). Be to, kitose Lietuvos vietose yra ne vienas vandenvardis su šia šaknimi.[4]
Liaudies etimologija byloja, kad visas plotas buvo apaugęs vinkšnomis. Čia apsigyvenę žmonės ir ėmė miestelį vadinti šiuo vardu. Nuo vinkšnų vietovę kildino ir Motiejus Valančius.
Gyventojai[taisyti]
Demografinė raida tarp 1833 m. ir 2021 m. | |||||||
1833 m. | 1897 m.sur. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur.[5] | 1979 m.sur. | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|
670 | 2 951 | 2 024 | 2 734 | 2 748 | 2 781 | ||
1981 m.[6] | 1985 m. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m. | ||
2 600 | 2 400 | 2 410 | 2 270 | 1 938 | 2 249 | ||
|
Žymūs žmonės[taisyti]
- Profesoriai broliai Biržiškos, kuriems atminti stovi obeliskas (1995 m.; skulptorius Česlovas Pečiukas):
- Mykolas Biržiška (1882–1962), istorikas, kaip Nepriklausomybės signataras per žemės reformą gavo valstybinio fondo žemės kaip dovaną, tačiau turtą pardavė ir pridėjęs savų pinigų 1938 m. pastatydino Viekšiuose ligoninę (sveikatos namus), kurią atidavė savivaldybei. Ligoninę jis pavadino Žemaitijoje gerbiamo gydytojo Antano Biržiškos (1855–1922) garbei. Dabar čia veikia Biržiškų muziejus (Vytauto g. 4).
- Vaclovas Biržiška (1884–1956), bibliografas, Lietuviškosios enciklopedijos leidėjas;
- Viktoras Biržiška (1886–1964), matematikas;
- Vincas Deniušis (1903–1978)
- Vladimiras Beriozovas (1929–)
- Zigmuntas Jonas Beresnevičius (1942–)
- Jonas Katakinas (1950–2005)
- Aleksandras Griškevičius (1809–1863), lietuvių aviacijos pradininkas, praleidęs paskutinius savo gyvenimo metus Viekšniuose, čia miręs ir palaidotas. Jo name (Akmenės g. 10) įkurtas muziejus.
- Leonas Skabeika (1904–1936), poetas, palaidotas Viekšniuose.
- Vincas Giedra (1929–1997), poetas.
- Violeta Bernotaitė (1965), olimpinė irkluotoja.
Galerija[taisyti]
Šaltiniai[taisyti]
- ↑ Viekšniai. Vietovės.lt. Video YouTube.
- ↑ Viekšniai SSRS genštabas 1985–1990 m.
- ↑ Viekšniai loadmap.net
- ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 248–249 psl.
- ↑ Viekšniai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 738 psl.
- ↑ Viekšniai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė. - 217 psl.
- Viekšniai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. - 506 psl.
- Viekšniai. Mūsų Lietuva, T. 4. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. - 426 psl.
- Viekšniai. Mažeikių krašto enciklopedija. Interaktyvi enciklopedija.
- Ventos regioninis parkas, senieji Viekšniai
- Trumpai apie Viekšnius
- Apie Viekšnius
- Aviacijos pradininko Aleksandro Griškevičiaus muziejus
- Vaistinės muziejus
|