Vilius Grytė
| Vilius Grytė | |
|---|---|
|
| |
| Gimė | 1883 m. sausio 21 d. Klausučiai (Biržai) |
| Mirė | † 1953 m. gruodžio 8 d. Biržai |
|
| |
| Veikla | |
|
| |
| Alma mater | Maskvos universitetas |
|
| |
| Žinomas už | Biržų gimnazijos direktorius Rokiškio gimnazijos direktorius Biržų muziejaus direktorius |
Vilius Grytė (1883 m. sausio 21 d. Klausučiuose, Biržų valsčius – 1953 m. gruodžio 8 d. Biržuose. Palaidotas Klausučių kaimo kapinėse.) – Lietuvos pedagogas, evangelikų reformatų kuratorius.[1]
Biografija
Gimė pasiturinčio ūkininko šeimoje. Tėvas buvo pažangus ir tvarkingas ūkininkas – Klausučių kaime pastatė gražius, miestietiško stiliaus mūro namus ir kitus trobesius; užveisė didelį vaismedžių sodą ir pažangiai tvarkė ūkį. Anuo metu visos aukštesnės mokyklos buvo gana toli, Rygoje arba Vilniuje. Tėvų sugebėjimas sudaryti sąlygas vaikams pasiekti aukštąjį mokslą, buvo didelis pasiaukojimas. Sūnūs Vilius ir Alfonsas baigė universitetus, Kostas – veterinarijos mokyklą, o dukros – Rygos kalbų institutą.
Vilius, 1895 m. baigęs pradžios mokyklą, įstojo į Slucko evangelikų reformatų gimnaziją ir ją 1903 m. baigė. Tais pačiais metais įstojo į Maskvos universiteto filologijos fakultetą, 1907 m. baigė istorijos skyrių, gaudamas pirmojo laipsnio diplomą.
1907–1918 m. mokytojavo Pavlovsko (Voronežo gubernija) realinėje mokykloje ir mergaičių gimnazijoje. Grįžęs Lietuvon 1919 m. rugsėjo 27 d. paskirtas Biržų progimnazijos direktoriumi, nuo 1920 m. liepos 4 d. progimnazija perorganizuota į gimnaziją. Jam teko surinkti mokytojų personalą, parūpinti gimnazijai patalpas, inventorių, sudaryti mokymo planus. Laimė, kad Biržų krašte buvo žmonių, ypač iš evangelikų reformatų, kurie jau anksčiau savo vaikus leido į aukštesnes mokyklas ir daugelis jų buvo grįžę iš Rusijos. Todėl mokytojų personalas pradžioje buvo suformuotas daugumoje iš evangelikų reformatų. Daug prisidėjo prie mokyklos darbingumo ne tik paskirtojo direktoriaus pedagoginis patyrimas, bet ir jo būdas: buvo labai pareigingas, taktiškas, ramus ir švelnus su visais – tiek su mokytojais, tiek su mokiniais.
Būdamas evangelikų reformatų Bažnyčios kuratorius, 1920 m. išrinktas Kolegijos prezidentu ir jai vadovavo vieną kadenciją – 3 metus. 1923-1924 m. paaštrėjus tarpreliginiams santykiams, ypač suaktyvėjo krikščionių demokratų reakcija. Daugelis iš jų į Biržų gimnaziją žiūrėjo, kaip į reformatų lizdą, į kurį stengėsi infiltruoti savo žmones. Direktorių V. Grytę, nors ir kompetentingą ir visais atžvilgiais tinkamą, Švietimo ministerija 1924 m. rugpjūčio mėn. perkėlė į Rokiškio gimnaziją toms pačioms direktoriaus pareigoms. Čia jis dirbo iki 1934 m. rugpjūčio 1 d., kada buvo išleistas pensijon. Sugrįžęs į tėvų ūkį Klausučiuose gyveno iki 1940 m. rugsėjo 1 d., kai buvo pakviestais užimti Pasvalio vidurinės mokyklos direktoriaus vietą. Po metų perkeltas į Biržų vidurinę mokyklą ir iki 1944 m. rugsėjo ėjo mokytojo pareigas, po to vėl paskirtas šios mokyklos direktoriumi. Šias pareigas ėjo iki 1951 m. kai buvo paskirtas Biržų muziejaus direktoriumi. [2]
1953 m. gruodžio 8 d. grįžtant iš darbo muziejuje ties Biržų gimnazija ištiko infarktas. Sesuo Adelė šeimos namus užrašė Petrauskams.
Šaltiniai
| ||||||