Viljarikos ugnikalnis
| Viljarikos ugnikalnis | |
|---|---|
| |
| Šalis |  Čilė
|
| Koordinatės | |
| Aukštis: | 2847 m |
| Tipas: | stratovulkanas |
| Amžius: | pleistocenas |
| Aktyvumas: | aktyvus |
| Paskutinis išsiveržimas: |
2011 m. |
Viljarikos ugnikalnis (isp. Volcán Villarrica), vietinis pavadinimas Rukapiljanas (mapu. Rucapillán – „demono namai“) – ugnikalnis pietų Čilėje, Araukanijos regione, vienas aktyviausių šalyje. Aukštis – 2847 m. Iškilęs Čilės centrinio slėnio pašonėje, šalia Viljarikos ežero, toliausiai į vakarus nutolęs trijų stratovulkanų grupėje (į ją dar patenka Laninas ir Ketrupiljanas). Ugnikalnis užima 400 km² teritoriją, jo kūgio tūris 250 km³. Viljarikos ugnikalnis turi 25 vulkaninius kūgius, taip pat yra vulkaninių urvų. Kalno viršūnę nuolat dengia sniegas, yra 40 km² ploto ledynas.
Viljarika labai aktyvi. Pirmasis išsiveržimas europiečių buvo užfiksuotas 1558 m. Nuo tada ugnikalnis išsiveržė bent 65 kartus. 1964 m. įvyko galingas, Strombolio tipo išsiveržimas, dėl kurio susidaręs laharas nuniokojo Konjaripės gyvenvietę. 1971 m. išsiveržimo metu lava ištirpdė sniegą ir sukėlė smarkius laharus, o nuodingos vulkaninės dujos sutrikdė gyventojų sveikatą aplinkinėse gyvenvietėse.
Viljarikos ugnikalnis yra gausiai lankomas turistų, rengiami žygiai iki pat kraterio. Papėdėje įsikūrę Pukono, Viljarikos, Konjaripės miesteliai. Kalnas įtrauktas į Viljarikos nacionalinį parką.
Nuorodos
| ||||||