Vilkaviškis

Kitos reikšmės – Vilkaviškis (reikšmės).

Vilkaviškis
Vilkaviškio centrinė J. Basanavičiaus aikštė
Vilkaviškis
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3
Respublika:	Lietuva
Apskritis:	Marijampolės apskritis
Savivaldybė:	Vilkaviškio rajono savivaldybė
Seniūnija:	Vilkaviškio miesto seniūnija
Gyventojų:	10 286 (2021 m.)
Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė) Vardininkas: Vilkavìškis Kilmininkas: Vilkavìškio Naudininkas: Vilkavìškiui Galininkas: Vilkavìškį Įnagininkas: Vilkaviškiù Vietininkas: Vilkavìškyje
Istoriniai pavadinimai
rus. Волковышки
Pašto kodas:	LT-70001
Filmuota medžiaga.
Vikiteka:	VilkaviškisVikiteka

Vilkaviškis – miestas pietvakarių Lietuvoje, Marijampolės apskrityje, 23 km į šiaurės vakarus nuo Marijampolės. Vilkaviškio rajono savivaldybės centras, Vilkaviškio miesto seniūnija, yra apylinkių seniūnijos, vadinamos Šeimenos seniūnija, centras.

STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI

Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo katedra, pastatyta 1998 m. prie vietos, kur Šeimenon įteka Vilkauja. Vilkaviškio Šv. Kryžiaus bažnyčia

Lietuvos nepriklausomybės paminklas, pastatytas 1923 m., atstatytas 1991 m. Paminklas J. Basanavičiui, pastatytas 1996 m. centrinėje miesto aikštėje (skulptorius A. Žukauskas).

✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS

Vilkaviškio rajono savivaldybės viešoji biblioteka

✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI

Paštas (LT-70001)

Rajono ligoninė

✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS

Vilkaviškio krašto muziejus

Kultūros centras

SUSISIEKIMAS

LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS

Geografija

Vilkaviškio geležinkelio stotis

Vilkaviškis yra Šeimenos ir Vilkaujos upių santakoje. Vakaruose už miesto telkšo Paežerių ežeras.

Yra nedidelė geležinkelio stotis, aptarnaujanti už 4 km esantį Vilkaviškio miestą. Stotyje penkis kartus į dieną sustoja keleiviniai traukiniai, važiuojantys maršrutais Kaunas–Kazlų Rūda–Kybartai ir Kybartai–Kazlų Rūda–Kaunas.

Geležinkelio ruožas

Alvitas Vilkaviškis Alksnėnai

Miesto dalys

Pietvakarinė miesto dalis yra Lobiškiai.

Žiūrėti didesniame žemėlapyje Vilkaviškis OpenStreetMap žemėlapyje

Vilkaviškis TSRS topografiniame žemėlapyje.

'00 '10 '20 '30 '40 '50 '60 '70 '80 '90 1800s 1808 1812 1822 1832 1842 1854 1867 1871 1885 1896 1900s 1909 1915 1922 1936 1940 1942 1954 1967 1975 1985 1990 OpenStreetMap

Istorija

Vilkaviškis, 1916 m. atvirutė

Iki viduramžių pabaigos miesto apylinkės įėjo į jotvingių genties gyvenamos teritorijos ribas. Gyvenvietė kaip Prienų (Birštono) girios kaimelis XVI a. pradžioje įsikūrė prie Kauno-Prūsijos kelio. 1545 m. karalienė Bona Sforca skyrė stataus miško dalį žydų sinagogai statyti, o 1561 m. karalienė viename rašte minėdama Paširvinčio (Alvito) parapijos ribas, pamini ir Vilkaviškį. Prienų seniūnas Steponas Pacas 1620 m. jame pastatydino pirmąją Vilkaviškio bažnyčią. 1660 m. Jonas Kazimieras suteikė Magdeburgo teises. 1623 m. balandžio 20 d. Zigmanto III Vazos konfirmacinėje privilegijoje sakoma, kad Vilkaviškio bažnyčią pastatė LDK raštininkas, Prienų ir Birštono valdytojas, Birštono girios administratorius Steponas Pacas su žmona Ona Rudaminaite netoli Prūsijos sienos prie kaimelio vardu Vilkaviškis, kad plistų katalikų tikėjimas, kadangi ten dar buvo laikomasi pagoniškų papročių. Bažnyčios išlaikymui valdovas paskyrė Šelmų (Szelmy) kaimą su 10 valakų žemės, taip pat Mekšrinio ežerą, patvirtino sklypus bažnyčiai ir klebonijai, taip pat kasmet po 6 grašius iš kiekvienos sodybos. 1791 m. gruodžio 9 d. Stanislovas Augustas atnaujino miesto teises ir patvirtino herbą. 1812 m. birželio 21 d. Vilkaviškį užėmė Napoleono armija, birželio 21 d. Napoleonas Vilkaviškyje paskelbė atsišaukimą, kuriame pirmą kartą Rusiją pavadino priešu, t. y. faktiškai paskelbė karą (B. Dundulis).

Vilkaviškio žydų sinagoga

1679 m. balandžio 7 d. Jonas III Sobieskis, Ponų Tarybai tarpininkaujant ir Vilkaviškio žydų vardu prašant atstovams Markui Hercikovičiui ir Bernotui Jakubovičiui, žydams išdavė privilegiją, kurioje sakoma, kad naujai apgyvendinamame (vadinasi, Vilkaviškiui neseniai buvo suteiktos miesto teisės) Kauno pavieto Vilkaviškio mieste, įkurtame LDK kanclerio Kristupo Paco jo tuo metu valdomoje Vilkaviškio seniūnijoje, yra apsigyvenę nemažai žydų, kurie vadovaujasi 1645 m. gruodžio 31 d. Vladislovo IV privilegija visiems LDK žydams ir Jono Kazimiero 1648 m. vasario 17 d. karūnavimo seime patvirtinta privilegija.

XIX–XX a. aikštė – miesto turgus, buvo juostas gausiausio Vilkaviškio miesto gyventojų sluoksnio – žydų (prekybininkų, amatininkų, bankininkų, pačių veikliausių miestiečių) gyvenamųjų namų, parduotuvių, šventyklų, netoli aikštės stovėjo viena seniausių ir gražiausių Lietuvoje medinių sinagogų, statyta daugiau kaip prieš 400 metų. 1861 m. nutiestas geležinkelis Kaunas–Virbalis. XIX a. Vilkaviškyje kasmet vykdavo 5 dideli prekymečiai. 1894 m. pastatyta Vilkaviškio cerkvė.

1932 m. Vilkaviškiui suteiktos II eilės miesto, 1935 m. – I eilės miesto teisės.

Vokiečių karininkai prie Vilkaviškio 1944 m.

1940 m. birželio 15 d. okupavę Lietuvą, rusai Vilkaviškyje nacionalizavo privačias ligonines, fabrikėlius, dirbtuves, knygynus ir kitas įmones. Likviduotas Vilkaviškio dvaras. Vilkaviškis, kaip pasienio miestas, buvo prikimštas rusų kariuomenės. 1941 m. birželio 13–15 d. gyvuliniuose vagonuose iš Vilkaviškio apskrities į Sibirą buvo išvežta 569 žmonės.

1941 m. birželio 22 d. 7 valandą ryte vokiečių kariuomenės lėktuvai bombardavo miestą. Apie 11 val. mieste pasirodė pirmieji vokiečių kariai. Jie užėmė įstaigas, į nelaisvę paėmė visus uniformuotus tarnautojus. 1944 m., traukiantis vokiečiams, Vilkaviškyje vyko aršūs mūšiai. Liepos 31 d. į miestą ėmė veržtis tarybiniai tankai. Miestas keletą kartų ėjo iš rankų į rankas, galiausiai rugpjūčio 2 d. į Vilkaviškį įžengė 3-ojo Baltarusijos fronto kariuomenė.

Karas kraupiai nusiaubė Vilkaviškį. Mieste tvyrojo ištisi griuvėsiai. Jeigu iki karo mieste buvo 800 namų, 1944 metais liko tik 48 nenukentėję pastatai. Per pokario trėmimus iš apskrities (vėliau rajono) į tremtį buvo išvežta: 1948 m. – 1205, 1949 m. – 613, 1951 m. – 463 gyventojai.

1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu pastatyti siuvimo, konservų fabrikai, „Pasagos“ metalo dirbinių gamykla. 1996 m. patvirtintas dabartinis Vilkaviškio herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVII a. pabaiga	Vilkaviškio valsčiaus centras
XVIII a. pabaiga		Kalvarijos apskritis
1867–1915 m.		Vilkaviškio apskrities centras	Suvalkų gubernija
1915–1950 m.
1950–1953 m.	rajoninio pavaldumo miestas, Šeimenos apylinkės centras	Vilkaviškio rajono centras	Kauno sritis
1953–1995 m.
1995–	Vilkaviškio miesto seniūnija ir Šeimenos seniūnijos centras	Vilkaviškio rajono savivaldybės centras	Marijampolės apskritis

Pavadinimo kilmė

Kalbininkas Aleksandras Vanagas manė, kad „miesto vardas yra priesagos -iškis vedinys iš upės, prie kurios įsikūręs miestas, vardo Vilkauja. Pirmesnė miesto vardo lytis buvo Vilkaujiškis, vėliau virtusi patogesniu ištarti variantu Vilkaviškis“.

Liaudies etimologija mena legendą, kad pati upė Vilkauja vardą gavusi nuo pelkėto miško, kadaise augusio jos krantuose – tame miškė veisęsi daug vilkų.

Architektūra ir kultūra

S. Nėries gatvė

Vinco Kudirkos paminklas

• Paminklas Jonui Basanavičiui atidengtas centrinėje Vilkaviškio aikštėje 1996 m. rugsėjo 21 d. Jo skulptorius – Antanas Žukauskas, architektas – Vytautas Kazimieras Balčiūnas. Dailės kritikų paminklas įvertintas kaip vienas labiausiai pavykusių šio dešimtmečio paminklinių darbų mūsų šalyje. Prieš žiūrovų akis iškyla didinga sėdinčio kėdėje partiarcho figūra. Toks sumanymas skulptoriui kilęs iš karto. A. Žukauskas pats važiavo į Ukrainą, ten viename karjere išsirinko granito luitą. Skulptorius sąmoningai nenaudojo kitų medžiagų, jis norėjo, kad dr. J. Basanavičiaus figūra iškiltų iš vientisos substancijos ir būtų vienspalvė. Poliruotas granitas tarsi skleidžia šilumą, jį norisi liesti rankomis, patrauklus jo tvirtumas ir spindesys. Pamėgta J. Basanavičiaus poza sėdėti užmetus koją ant kojos skulptoriui pasirodė patraukli ir įspūdinga. Patriarchą jis pasodino į maždaug tarpukario aukštą krėslą. Kad figūros siluetas nebūtų nuobodus, padarė matomą tik vieną krėslo atlošo šoną, todėl kompozicijoje atsirado tam tikra formų asimetrija, kuria pabrėžia palto klostės ir lazda. Skulptorius sąmoningai siekė padaryti kompoziciją dinamiškesnę, gyvesnę. Ypač svarbu, kad pavyko perteikti mąslų ir valingą patriarcho žvilgsnį. Ši skulptūra gerai dera su peizažu ir architektūrine aplinka. Žiūrovas artėja prie monumento vos vos aukštyn kylančia erdvia aikšte. Skulptūros pjedestalas žemas, ir prie jos priėjuso žmogaus nepribloškia nei paminklo mastelis, nei kompozicija.
• Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo katedra;
• Vilkaviškio Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia;
• V. Kudirkos paminklas S. Nėries gatvėje, šalia savivaldybės rūmų. Pastatytas 1998 m. Skulptorius tas pats, kaip ir Basanavičiaus paminklo – A. Žukauskas. Paminklas buvo pastatytas V. Kudirkos 100-osioms mirties metinėms paminėti.

Viešbučiai ir kempingai

• „Širvintos“ viešbutis – J. Basanavičiaus a. 5, Vilkaviškis
• „Pušelė“, kempingas – Žirgėnų k., Vištyčio sen.
• „Viktorija“, kempingas – Čižiškių k., Vištyčio sen.

Kavinės ir restoranai

• Kavinė „Pegasas“
• Kavinė „Arka“
• Kavinė „Du gaideliai“
• Kavinė „Kapčius“
• Kavinė „Bingo“

Pramogos

• Boulingas, biliardas – UAB „Gintrėja“, „Topolio boulingas“

Kolektyvai

• Folkloro ansamblis „Sudūviai“
• Folkloro ansamblis „Lankupa“
• Liaudiška kapela „Vingis”
• Moterų vokalinis ansamblis „Svaja“
• Lengvosios muzikos ansamblis „Gama“
• Pop grupė „Karklinukės“
• Mišrus kamerinis choras „Uosija”
• Satyros ir humoro grupė „Dagys”
• Satyros ir humoro grupė „Dagiukai”
• Suagusiųjų sportinių šokių kolektyvas „Juventa”
• Liaudiškų šokių kolektyvas „Lelija”
• VJC popchoras „Abėcėlė“

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1798 m. ir 2021 m.
1798 m.	1800 m.	1820 m.	1827 m.	1857 m.	1892 m.
2 077	1 804	2 563	2 889	5 503	7 307
1897 m.sur.	1923 m.sur.	1931 m.	1939 m.	1959 m.sur.	1970 m.sur.
5 788	7 263	7 571	8 733	5 100	8 452
1976 m.	1979 m.sur.	1989 m.sur.	2001 m.sur.	2011 m.sur.	2021 m.
11 300	11 836	13 829	13 283	11 547	10 286
Demografinės raidos histograma 2 500 5 000 7 500 10 000 12 500 15 000 1798 1800 1820 1827 1857 1892 1897 1923 1931 1939 1959 1970 1976 1979 1989 2001 2011 2021

Žymūs žmonės

• Jonas Basanavičius, lietuvių visuomenės veikėjas, pirmasis laikraščio „Aušra“ redaktorius, vienas svarbiausių Lietuvos nepriklausomybės siekėjų, mokslininkas, gydytojas, laisvamanis.
• Kostas Kubilinskas, poetas
• Salomėja Nėris (1904–1945), lietuvių poetė, mokėsi Vilkaviškio gimnazijoje.
• Vincas Kudirka (1858–1899), gydytojas; lietuvių prozininkas, poetas, publicistas, kritikas, vertėjas, varpininkas, laikraščio „Varpas" redaktorius, vienas iš lietuvių tautinio sąjūdžio ideologų.

Švietimo ir ugdymo įstaigos

• Vilkaviškio „Aušros“ gimnazija – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla Vilkaviškyje, Vienybės g. 52, pagrindinio, vidurinio ir papildomo ugdymo programas.
• Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinė mokykla – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla Vilkaviškyje, Vienybės g. 1, vykdanti pradinio, pagrindinio, vidurinio ir papildomo ugdymo programas.
• Vilkaviškio pagrindinė mokykla – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla Vilkaviškio raj. Vilkaviškyje, J. Basanavičiaus g. 17, vykdanti priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir papildomo ugdymo programas lietuvių kalba.
• Vilkaviškio pradinė mokykla

• Yra 3 vaikų lopšeliai, darželiai.
• 3 neformaliojo vaikų švietimo mokyklos
  • Vilkaviškio muzikos mokykla
  • Vilkaviškio rajono sporto mokykla
  • Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centras
• Vilkaviškio viešoji biblioteka.

2001 m. gyventojų surašymo duomenimis tik 5,9 proc. Vilkaviškio r. savivaldybės gyventojų turėjo aukštąjį išsilavinimą. Tai yra mažiau nei vidutiniškai Marijampolės apskrityje (7,4 proc.) ir 2,3 karto mažiau nei vidutiniškai Lietuvoje (13,3 proc.). Didelė savivaldybės gyventojų dalis (28,1 proc.) turi tik pradinį išsilavinimą, tai gerokai daugiau nei vidutiniškai apskrityje (25,9 proc.) ar Lietuvoje (21,9 proc.).

Miestų partnerystė

• Marli, Prancūzija
• Lepė, Ispanija
• Oleckas, Lenkija
• Valmiera, Latvija
• Ahausas, Vokietija

Sportas

Dirbtinės dangos sporto aikštelė prie „Aušros“ vidurinės mokyklos

Sporto klubai:

• Dviračių sportas „Aira“ – Vilkaviškio miesto dviračių sportas klubas.
• Ritinys „Atžala“ – Vilkaviškio miesto vaikų sporto klubas
• Futbolas, lengvoji atletika, krepšinis „Aušra“ – Vilkaviškio „Aušros“ vidurinės mokyklos sporto klubas
• Lengvoji atletika Vilkaviškio miesto lengvosios atletikos sporto klubas
• Laisvosios imtynės „Ravyras“ – Vilkaviškio miesto dvikovinių sporto šakų klubas
• Stalo tenisas „Sūdavija“ – Vilkaviškio miesto futbolo ir stalo teniso klubas
• Futbolas, lengvoji atletika, krepšinis „Sūduva“ – Vilkaviškio S. Nėries vidurinės mokyklos sporto klubas
• Šachmatai „Širvinta“ – Vilkaviškio miesto šachmatų klubas
• Vilkaviškio miesto tinklinio klubas
• Automobilių sportas „Vilkaviškio greitis“ – automobilių sporto klubas
• Ritinys „Žiedas“ – Vilkaviškio miesto ritinio sporto klubas
• Sportinė žūklė Vilkaviškio sportinės žūklės klubas

Futbolas

• VSK Atžala Vilkaviškis
• FSTK Sūdavija Vilkaviškis
• FK Šešupė
• FK Širvinta Vilkaviškis
• FK Vilkaviškis

Susisiekimas

Vilkaviškis turi dvi stotis:

• Geležinkelio stotis – Didžiųjų Šelvių k., Vilkaviškis
• Autobusų stotis – Vytauto g. 103, Vilkaviškis

Keliai

Vilkaviškio pagrindiniai keliai yra  138  Vilkaviškis–Kudirkos Naumiestis–Šakiai į šiaurės vakarus,  136  Vinčai–Pilviškiai–Vilkaviškis į šiaurės rytus,  185  Vilkaviškis–Gražiškiai į pietvakarius, taip pat tą kelią kerta magistralinis kelias  A7  Marijampolė–Kybartai–Kaliningradas arba dar jis svarbus tuo, kad yra dalis europinio kelio  E28  Berlynas-Gdanskas-Kaliningradas-Marijampolė-Prienai-Vilnius-Minskas (jo ilgis 1230 km).

• Alytus – 84 km
• Kaunas – 73 km
• Klaipėda – 224 km
• Marijampolė – 23 km
• Mažeikiai – 259 km
• Palanga – 240 km
• Panevėžys – 178 km
• Šiauliai – 190 km
• Tauragė – 114 km
• Telšiai – 211 km
• Utena – 209 km
• Vilnius – 161 km

Šaltiniai

• 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 186 psl.

• Vilkaviškis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. - 522 psl.
• Vilkaviškis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė. - 251 psl.
• Vilkaviškis. Mūsų Lietuva, T. 3. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. - 363 psl.
• Vilkaviškio rajono savivaldybės svetainė
• Vilkaviškio istorija
• Istorija iki XIX a. vidurio
• Vilkaviškio kultūros centras
• Vilkaviškio senoji istorija (angl.)