|
Vilkyškiai
| Vilkyškiai | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| ||||||||||||||||
 Vilkyškių evangelikų liuteronų bažnyčia | ||||||||||||||||
  Vilkyškiai | ||||||||||||||||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
| Respublika: |  Lietuva
| |||||||||||||||
| Apskritis: |  Tauragės apskritis
| |||||||||||||||
| Savivaldybė: |  Pagėgių savivaldybė
| |||||||||||||||
| Seniūnija: | Vilkyškių seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojų: | 524 (2021 m.) | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Istoriniai pavadinimai | ||||||||||||||||
|
| ||||||||||||||||
 Vikiteka: |
VilkyškiaiVikiteka | |||||||||||||||
Vilkyškiai – miestelis Pagėgių savivaldybėje, 14 km į rytus nuo Pagėgių, prie kelio 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda. Miestelio plotas 3,19 km². Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Urbanistikos paminklas, miestelyje išlikusi senoji urbanistinė struktūra (gatvių tinklas, aikštės išplanavimas, XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios pastatai).
 STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
|
 Katalikų Vilkyškių Šv. Onos bažnyčia, įrengta 1958 m.
|
 Senųjų iš Zalcburgo ir Pfalco kilusių kolonistų palikuonys 1998 m. pastatydino paminklą buvusiems kolonistams (autorius Šarūnas Arbačiauskas; tai dvi ąžuolo sijos, simbolizuojančios varganą kelionę nuo Alpių krašto į Lietuvą). Tai stilizuotas sulūžęs vežimas, nes pasakojama, kad kur austrų vežimas sulūžęs, ten jie ir apsigyveno.
|
| Vaizdas:Havezate 0gr.gif Vilkyškių dvaro sodybos ūkiniai pastatai. |
| ✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS |
 Vilkyškių vidurinė mokykla
|
.svg){kind=small} Vilkyškių biblioteka
|
| ✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI |
 Paštas (LT-99023)
|
| ✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS |
| SUSISIEKIMAS |
| LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS |
| ŪKIS |
|
Dauguma gyventojų dirba AB „Vilkyškių pieninė“ (įmonės istorija siekia 1934 metus, įmonės akcijomis prekiauja Valstybinėje vertybinių popierių biržoje). |
Geografija
Miestelis įeina į Rambyno regioninio parko teritoriją, įsikūręs moreniniame Vilkyškių kalvagūbrio (60–80 m virš jūros lygio viduryje). Rytuose prateka Jūros upė, pietryčiuose plyti nedidelis Vilkyškių miškas, kuriame auga eglė „Raganų šluota“ (gamtos paminklas; 32 m aukščio, 5 m apimties). Už 2 km į piets nuo miestelio stūkso Vilkyškių piliakalnis.
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
Griežpelkiai I – 10 km |
| |||||||||
| LUMPĖNAI – 6 km PAGĖGIAI – 15 km |
|
Žukai – 10 km VIEŠVILĖ – 19 km | |||||||||
| Opstainys – 5 km | |||||||||||
| Vilkyškiai TSRS topografiniame žemėlapyje[4][5]. |
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Istorija
Vilkyškiai minimi nuo 1541 m. Nuo 1551 m. Vilkyškiai vadinti karališkuoju kaimu, kadangi čia buvo svarbi kelių sankirta, tais keliais važinėjo net karaliai. 1554 m. miestelyje pastatyta pirmoji Vilkyškių evangelikų liuteronų bažnyčia, 1556 m. Vilkyškiuose atidaryta smuklė. 1561 m. įsteigta parapija. 1576 m. kartografas K. Henenbergeris pažymėjo miestelį tais metais išleistame žemėlapyje. 1615 m. kaimas turėjo 95 ūbus ir 15 margus žemės, nuo ūbo mokėjo po 16 šilingų bažnytinės dešimtinės mokesčio. Pastačius bažnyčią, miestelyje 1621 m. įsikūrė ir viena pirmųjų mokyklų Klaipėdos krašte. 1624–1628 m. dėl maro išmirė daug gyventojų. 1628 m. įsikūrė Vilkyškių dvaras. XVII a. 1-ojoje pusėje Vilkyškiuose apsigyveno škotų, kurie vertėsi prekyba ir amatais.
Miestelis smarkiai nukentėjo Prūsijos-Švedijos karo metu, kai 1678–1679 m. juos užplūdo švedų kariuomenė. 1709 m. per bado ir maro epidemiją Vilkyškiai ir apylinkės smarkiai ištuštėjo. 1718 m. be šeimininkų likusios sodybos pradėtos dalinti vokiečių kolonistams, ypač nuo Zalcburgo. Tai buvo religiniai pabėgėliai – evangelikai liuteronai, išstumti iš jų žemėse įsigalėjusių katalikų. 1753 m. Vilkyškiuose kilo didelis gaisras, o 1757 m., vykstant Septynerių metų karui, Vilkyškiuose kelias savaites siautėjo rusų kazokai.
Iki XVIII a. pradžios miestelio apylinkėse gyveno vien lietuvininkai, tačiau 1709–1711 m. prasiautęs maras ir šiltinė išguldė 2665 žmones, ir vėliau, jau nuo 1736 m. vietos gyventojų sąrašuose pradėjo mirgėti vokiečių pavardės. XVIII a. Vilkyškių apylinkėse apsigyveno keli šimtai religinių pabėgėlių iš Zalcburgo ir Pfalco. Jiems atminti Vilkyškių centre pastatytas paminklas, simbolizuojantis tolimą kelionę iš Alpių krašto.
1895–1896 m. pastatyta naujoji neogotikinė Vilkyškių evangelikų liuteronų bažnyčia su 45 m aukščio bokštu.
Lietuvių kalba miestelio mokykloje dėstyta iki 1872 m. 1902 m. pro Vilkyškius nutiestas siaurasis geležinkelis, išardytas po II pasaulinio karo. 1905 m. miestelyje gyveno 777 žmonės, iš jų 349 kalbėjo lietuviškai. 1912 m. miestelyje buvo daug parduotuvių, 3 viešbučiai, paštas, vaistinė, gydytojas, veterinaras, mokykla, malūnas. Vilkyškiai smarkiai nukentėjo per I pasaulinį karą. 1923 m. Vilkyškiai prijungti prie Lietuvos (Klaipėdos kraštas). 1925 m. buvo beveik 1000 gyventojų, vyko gausūs prekymečiai. Tuomet miestelyje veikė keliolika parduotuvių, restoranas, du viešbučiai, bankas, amatininkų dirbtuvės, vykdavo arklių, galvijų ir kromų jomarkai, Vilkyškių dvare buvo žirgynas. 1934 m. pradėjo veikti didelė „Pienocentro“ pieninė. 1931–1939 m. miestelyje veikė privati lietuviška mokykla. 1939 m. Vilkyškiai prijungti prie hitlerinės Vokietijos.
1950–1992 m. buvo tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė.
2006 m. patvirtintas Vilkyškių herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| –1701 m. | – | ? | ? | – | Prūsijos kunigaikštystė |
| 1701–1736 m. | – | ? | ? | – | Prūsijos karalystė |
| 1736–1818 m. | – | ? | ? | Lietuvos departamentas | |
| 1818–1871 m. | – | ? | Tilžės apskritis | Gumbinės apygarda | |
| 1871–1919 m. | – | Vilkyškių valsčiaus centras | Vokietijos imperija | ||
| 1920–1923 m. | – | Pagėgių apskritis | Klaipėdos kraštas | ||
| 1923–1939 m. | – | Lietuva | |||
| 1939–1945 m. | – | Tilžės-Ragainės apskritis | Gumbinės apygarda | Trečiasis Reichas | |
| 1945–1950 m. | Vilkyškių apylinkės centras | Pagėgių apskritis | – | Lietuvos TSR (TSRS) | |
| 1950–1953 m. | – | Vilkyškių apylinkės centras | Pagėgių rajonas | Klaipėdos sritis | |
| 1953–1962 m. | – | – | |||
| 1962–1990 m. | – | Šilutės rajonas | – | ||
| 1990–1995 m. | – | – | Lietuva | ||
| 1995–2000 m. | – | Vilkyškių seniūnijos centras | Šilutės rajono savivaldybė | Klaipėdos apskritis | |
| 2000–2009 m. | – | Pagėgių savivaldybė | |||
| 2009–2010 m. | Vilkyškių seniūnaitijos centras | ||||
| 2010– | – | ||||
Pavadinimo kilmė
Manoma, kad miestelio vardas anksčiau buvęs ilgesnis – Vilkijiškiai. Tai vietovardis, veikiausiai atsiradęs iš upės Vilka (arba Vilkė) vardo gretiminės lyties Vilkija. Teoriškai taip pat yra įmanoma, kad pirmieji Vilkyškių gyventojai buvo atkilę nuo Vilkijos gyvenvietės.[6]
Kaimas 1490 m. ir 1540 m. vadintas Wylkischsken, 1600 m. Wilküschke, 1620 m. Willkieschken, nuo 1680 m. Wilkischken.[7]
Gyventojai
 | |||||||||
| 1871 m. | 1885 m. | 1905 m. | 1910 m. | 1925 m. | 1939 m. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur.[8] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 819 | 841 | 777 | 747 | 1 085 | 1 085 | 895 | 974 | ||
| 1979 m.sur. | 1983 m.[9] | 1987 m. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m. | - | ||
| 1 079 | 1 058 | 942 | 950 | 883 | 666 | 524 | - | ||
| |||||||||
Žymūs žmonės
- Oskaras Briuzevicas (1929–1976), evangelikų kunigas, susideginęs protestuodamas prieš religijos persekiojimą VDR.
- Jonas Urbonas (1807–1886), lietuvininkų literatūrinio sąjūdžio dalyvis, vertėjas, publicistas, 1830–1834 m. mokytojavo Vilkyškių mokykloje.
- Frydrichas Tumosas, kraštotyrininkas, tautosakininkas, dirbo miestelio valstybinėje mokykloje.
- Jurgis Gerulis (1888–1945), kalbininkas, baltistas.
- Johanas Bobrovskis (1917–1965), vokiečių rašytojas, vaikystėje gyvenęs Vilkyškiuose.
Tautosaka
Vokiečių kalbininkai Augustas Leskynas ir Karlas Brugmanas 1882 m. išleido knygą „Litauische Volkslieder und Märchen“, kurioje A. Leskynas užrašė nemažai tautosakos iš Vilkyškių apylinkių, aprašė tarmę.
Šaltiniai
- ↑ Vilkyškiai. Vietovės.lt. Video YouTube.
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (Valstybinė lietuvių kalbos komisija, 2010 m.)
- ↑ Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai (Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta): jų kilmė ir reikšmė. Mažosios Lietuvos fondas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. ISBN 5420013762
- ↑ Vilkyškiai SSRS genštabas 1985–1990 m.
- ↑ Vilkyškiai loadmap.net
- ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 251–253 psl.
- ↑ Lange, Dietrich: Geographisches Ortsregister Ostpreußen einschließlich des Memelgebietes, des Soldauer Gebietes und des Reg.-Bez. Westpreußen (1919-1939)
- ↑ Vilkyškiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 759 psl.
- ↑ Vilkyškiai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė. - 252 psl.
- 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 298 psl.
- Vilkyškiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. - 524 psl.
- Šablonas:MLT
- Willkischken GenWiki
- Tauragės apskrities objektai
- Trumpa istorija
| ||||||||||||||