Vilniaus Kalvarijų Kryžiaus kelias
 | ||
|---|---|---|
| ||
| Religija | Krikščionys → Katalikai | |
| Vyskupija | Vilniaus vyskupija | |
| Dekanatas | Kalvarijų katalikų dekanatas | |
| Statybinė medžiaga | ||
| Pastatyta | [[]] | |
| Respublika: |  Lietuva
| |
| Apskritis: |  Vilniaus apskritis
| |
| Savivaldybė: |  Vilniaus miesto savivaldybė
| |
| Seniūnija: | Verkių seniūnija | |
| Gyvenvietė: | Jeruzalė (Vilnius) | |
|
Žiūrėti didesniame žemėlapyje | ||
Vilniaus Kalvarijų Kryžiaus kelias – Kryžiaus kelias Vilniuje.
Apie
Vilniaus Kalvarijų Kryžiaus kelias, sakralinis architektūrinis ansamblis, yra vienas didžiausių Europos Kryžiaus kelių. Visą kompleksą sudaro Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia ir 35 stotys. Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia yra pagrindinė Sekminių šventimo vieta Vilniaus arkivyskupijoje.
Vilniaus Kalvarijų Kryžiaus kelias įrengtas dėkojant Dievui už pergalę prieš carinės Rusijos kariuomenę ir pašventintas 1669 m. Šia vieta besirūpinantys Vilniaus Šventosios Dvasios vienuolyno dominikonai, remiami didikų ir iškilių dvasininkų, 1772 m. čia pastatė Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčią ir 20 naujų koplyčių. Iki XX a. ansamblis keitėsi mažai. Daugiau nuostolių padarė tik Napoleono kariuomenė. Labiausiai Vilniaus Kalvarijos nukentėjo sovietmečiu, kai 1962 m. vieną naktį buvo susprogdintos beveik visos stotys. Atstatyti pradėtas Lietuvai atgavus nepriklausomybę 1990 m.
Kelio ilgis, atstumai tarp stočių žingsniais atitinka Jėzaus laikų Jeruzalės topografiją, todėl Vilniuje esančios Kalvarijos vadinamos „Jeruzalės miestu“. Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia yra kompozicinis ir idėjinis Vilniaus Kalvarijų centras. Aukšta kalva, ant kurios pastatyta bažnyčia, Kalvarijų topografijoje atitinka Golgotos kalną. Didysis altorius, kitaip vadinamas Nukryžiuotojo, yra svarbiausia Kryžiaus kelio stotis, skirta Išganytojo mirčiai ant Kryžiaus paminėti. Altoriuje esančią Nukryžiuotojo figūrą tikintieji laiko stebuklinga. Sopulingosios Dievo Motinos altoriuje po stikliniu gaubtu išstatyta Šv. Kryžiaus relikvija. Bažnyčios sienas ir skliautus puošia įspūdingos XVIII a. pabaigos freskos.
Kairinės navos Švč. Mergelės Marijos altoriuje gerbiamas Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios paveikslas. Virš Gailestingojo Jėzaus paveikslo yra dominikonų bažnyčioms būdingas XVII a. sukurtas Rožinio Švč. Mergelės Marijos paveikslas. Kairinėje navoje yra dominikonų laikus menantis šv. Hiacinto (Jackaus) altorius.
Sopulingosios Dievo Motinos koplyčia yra Vilniaus Kalvarijų Kryžiaus kelio pradžia.
Istorija
XVII amžiuje įkurtos Vilniaus Kalvarijos nuo seno traukia gausius maldininkų būrius. Verkiuose, prie Vilniaus, nuspręsta įsteigti Kalvarijas dėkojant Viešpačiui už pergalę prieš rusų kariuomenę, sykiu šios Kalvarijos kurtos kaip žemiškosios Jeruzalės tikslus atspindys, arba Naujoji Jeruzalė, kurią lankantys piligrimai, negalintys nuvykti į Šventąją Žemę, tarsi keliautų Viešpaties pėdomis.
Vilniaus Kalvarijų sumanytojas ir Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios fundatorius – Vilniaus vyskupas Jurgis Bialozoras. Statybomis, vykusiomis 1662–1669 m., toliau rūpinosi jo įpėdinis vyskupas Aleksandras Sapiega, prižiūrėti Verkių Kalvariją ir globoti piligrimus 1668 m. pavedęs Vilniaus Šventosios Dvasios konvento dominikonams. 1669 m. birželio 9 d., per Sekmines, iškilmingai pašventinta Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia.
1675 m. naujasis Vilniaus vyskupas Mikalojus Pacas Kalvarijas patikėjo iš Varšuvos atvykusiems dominikonams observantams. Tais pačiais metais kilo didelis gaisras, sunaikinęs medinę bažnyčią, vienuolyną, apskritai, visą Kalvarijų ansamblį. 1700 m. vienuolių rūpesčiu buvo atstatyta jau mūrinė bažnyčia. 1755 m. ansamblį vėl perėmė savo žinion Vilniaus Šventosios Dvasios konvento dominikonai. Jie ėmėsi perstatyti ir iš esmės atnaujinti bažnyčią, taip pat pastatė dvidešimt naujų mūrinių koplyčių. 1772 m., per Sekmines, bažnyčią pašventino Vilniaus vyskupas Tomas Zenkevičius.
1812 m. bažnyčią su vienuolynu užėmė prancūzų armija. Pastatuose kilęs gaisras smarkiai apnaikino ansamblį, pražuvo daug svarbių dokumentų, liudijusių šios vietos istoriją. Po Napoleono karų laikotarpio visos koplyčios buvo restauruotos, 1838 m. išleistas piligrimų labai pamėgtas „Vadovas po Vilniaus Kalvarijas“.
1850 m. caro valdžia uždarė Verkių dominikonų vienuolyną: vienuolius iškėlė į Trakų vienuolyną, o bažnyčia atiteko diecezinių dvasininkų globon. Nors vienuolynas buvo uždarytas, Kalvarijų lankymo tradicija nenutrūko, netgi priešingai – XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje Vilniaus Kalvarijos itin traukė maldininkus.
XVIII a. sukurtas bažnyčios, vienuolyno ir 35 Kančios kelio stočių ansamblis išliko nedaug pakitęs iki sovietmečio. 1962 m. sovietų valdžios nurodymu Kalvarijų koplyčios, išskyrus keturias, buvo išsprogdintos, o 1963 m. – galutinai nugriautos.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, koplyčias imtasi atstatyti. Maždaug per dvylika metų Vilniaus Kalvarijos buvo visiškai atkurtos ir per 2002 m. Sekmines vėl iškilmingai pašventintos.
Žemėlapis
Stotys
M. Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus kelio pradžia
Prieš pradedant eiti Kryžiaus kelią (prie koplyčios „Pas Sopulingąją Dievo Motiną" lauko durų) persižegnojamą bei maldą „Viešpaties Angelas" pagarbinama Sopulingoji Dievo Motina ir Jos Sūnaus Kryžiaus kelias (Meldžiantis užvirusiuosius, vietoj žodžių „pasigailėk mūsų" sakoma „pasigailėk mirusių" ir vietoj „Garbė Dievui Tėvui" — „Amžinąjį atilsį duok mirusiems, Viešpatie!" (3 kartus).
Malda
O gerasis ir maloniausiasis Jėzau, štai aš puolu ant kelių prieš Tavo veidą ir su didžiausiu dvasios karštumu Tave prašau ir maldauju, kad teiktumeis į mano širdį įdiegti gyvą tikėjimą, viltį ir meilę, taip pat tikrą gailestį už savo nuodėmes ir tvirčiausią pasiryžimą pasitaisyti. Didele meile ir skausmu persiėmęs, dvasioje apmąstydamas penkias Tavo žaizdas, atsimenu, ką pranašas Dovydas į Tavo lūpas, o gerasis Jėzau, yra įdėjęs: „Pervėrė mano rankas ir kojas, suskaitė visus mano kaulus" (plg. Ps 21).
Pradėdamas eiti šį Kryžiaus kelią, pasiryžtu su meile apmąstyti skaudžią Tavo, Viešpatie, kančią, kurią dėl mūsų esi kentėjęs. Viešpatie Jėzau Kristau, atverk mano lūpas pagarbinti Tavo šventą vardą ir apvalyk mano širdį nuo pašalinių minčių, kad tas Kryžiaus kelias padėtų man iš nuodėmių išbristi ir Tavo malone sustiprėti. Noriu gauti visus atlaidus, mūsų motinos Bažnyčios skiriamus šį kelią einantiems. Aukoju juos už........................................... (išvardyti intencijas).
Šventoji Marija, Tu pirmoji pradėjai eiti Kryžiaus kelią. Tad būk su manimi šią valandą ir stiprink mane.
Einant nuo koplyčios „Pas Sopulingąją Dievo Motiną" prie 1 stoties/koplyčios „Paskutinė vakarienė" giedama giesmė „Broliai, atminkim, ką Jėzus kentėjo ".
I. Paskutinės vakarienės kambaryje
—Garbiname Tave, Viešpatie Jėzau Kristau, ir šloviname Tave.
—Kad šventuoju Kryžiumi atpirkai pasaulį.
„Atėjus vakarui, Jėzus su dvylika mokinių susirinko prie stalo" (Mt 26, 20). Vakarienės metu Jis „...įsipila vandens į praustuvą ir ima mazgoti mokiniams kojas bei šluostyti jas rankšluosčiu, kuriuo buvo persijuosęs" (Jn 13, 5). „Aš jums daviau pavyzdį, kad ir jūs darytumėte, kaip aš jums dariau" (Jn 13, 15). „Vakarieniaujant Jėzus paėmė duoną, sukalbėjo palaiminimą, laužė ir davė mokiniams, tardamas: „Imkite ir valgykite: tai yra mano kūnas". Paskui paėmęs taurę, sukalbėjo padėkos maldą ir davė jiems, tardamas: „Gerkite iš jos visi, nes tai yra mano kraujas, Sandoros kraujas, kuris už daugelį išliejamas nuodėmėms atleisti" (Mt 26, 26—28).
Malda
Dieve! Judas už savo nusikaltimą atsiėmė bausmę, o išpažinęs kaltes žmogžudys gavo dangų. Leisk mums patirti Tavo gailestingumą. Kaip Jėzus Kristus, mūsų Viešpats, savo kančia kiekvienam kitokį paskyrė už jo darbus atlygį, taip ir mums, išlaisvintiems iš gimtosios nuodėmės, suteik savo malonę. Prašome per Viešpatį Jėzų Kristų, kuris su Tavimi gyvena ir viešpatauja per amžius. Amen.
Tėve mūsų, Sveika, Marija, Garbė Dievui.
—Pasigailėk mūsų, Viešpatie.
—Pasigailėk mūsų.
Einant nuo I stoties/koplyčios „Paskutinė vakarienė" prie II stoties/ koplyčios „Prie Alyvų kalno" giedama Visų šventųjų litanija.
II. Prie Alyvų kalno
—Garbiname Tave, Viešpatie Jėzau Kristau, ir šloviname Tave.
—Kad šventuoju Kryžiumi atpirkai pasaulį.
Pagiedoję himną, jie išėjo į Alyvų kalną. Jėzus jiems tarė: „Jūs visi pasipiktinsite, nes parašyta: Ištiksiu piemenį, ir avys išsisklaidys. O prisikėlęs aš pirma jūsų nueisiu į Galilėją". Petras atsiliepė: „Jei ir visi pasipiktintų, tai tik ne aš!" Jėzus jam atsakė: „Iš tiesų sakau tau: dar šiandien, jau šią naktį, gaidžiui nė dukart nepragydus, tu manęs tris kartus išsiginsi". Petras dar atkakliau tvirtino savo: „Jeigu net reikėtų man su tavimi mirti, aš vis tiek tavęs neišsiginsiu". Tą pat kalbėjo ir visi kiti" (Mk 14, 27-31). „Netrukus Jėzus su jais atėjo į ūkį, vadinamą Getsemane, ir tarė mokiniams: „Pasėdėkite čia, kol aš ten nuėjęs melsiuos". Pasiėmęs Petrą ir abu Zabiediejaus sūnus, pradėjo liūdėti ir sielvartauti" (Mt 26, 36—37).
Malda
Dieve! Tu matai, kad mes esame visiškai silpni. Saugok mūsų vidų ir išorę, kad ir kūnas būtų saugus nuo visokių nelaimių, ir siela švari nuo nedorų minčių. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.
Tėve mūsų, Sveika, Marija, Garbė Dievui.
—Pasigailėk mūsų, Viešpatie.
—Pasigailėk mūsų.
Einant nuo II stoties/koplyčios „Prie Alyvų kalno" prie III stoties/koplyčios „Viešpats Jėzus meldžiasi Alyvų sode" giedama giesmė „Alyvų darbely"
III. Alyvų darželyje
- Garbiname Tave, Viešpatie Jėzau Kristau, ir šloviname Tave.
- Kad šventuoju Kryžiumi atpirkai pasaulį.
„Atėjus į vietą, jis įspėjo: „Melskitės, kad nepakliūtumėte į pagundą!" Jis atsitolino nuo jų maždaug per akmens metimą ir atsiklaupęs ėmė melstis: „Tėve, jei nori, atimk šitą taurę nuo manęs, tačiau tebūna ne mano, bet tavo valia!" Jam pasirodė iš dangaus angelas ir jį sustiprino. Mirtino sielvarto apimtas, jis dar karščiau meldėsi. Jo prakaitas pasidarė tarsi tiršto kraujo lašai, varvantys žemėn. Atsikėlęs po maldos, jis atėjo pas mokinius ir rado juos iš liūdesio užmigusius. Jis jiems tarė: „Kodėl miegate? Kelkitės ir melskitės, kad nepakliūtumėte į pagundą!" (Lk 22, 40-46).
Malda
Viešpatie Jėzau Kristau! Alyvų sode Tu mus žodžiu ir pavyzdžiu nemokei, kaip reikia pagundas malda nugalėti. Suteik malonę visada pagundos apimtiems melstis ir būti vertiems patirti gausių maldos vaisių. Tu gyveni ir viešpatauji per amžius. Amen.
Tėve mūsų, Sveika, Marija, Garbė Dievui.
—Pasigailėk mūsų, Viešpatie.
—Pasigailėk mūsų.
Pasimeldus prie III stoties/ koplyčios „ Viešpats Jėzus meldžiasi Alyvų sode" toliau einama prie I]/ stoties/ koplyčios „ Viešpaties Jėzaus suėmimas " giedant negiedotus giesmės ,Alyvų daržely" posmus.
IV. Jėzų suima
—Garbiname Tave, Viešpatie Jėzau Kristau, ir šloviname Tave.
—Kad šventuoju Kryžiumi atpirkai pasaulį.
„Jam dar kalbant, štai pasirodė Judas, vienas iš Dvylikos, o su juo didelis būrys, ginkluotas kalavijais ir vėzdais, atsiųstas aukštųjų kunigų ir tautos seniūnų. Jo išdavėjas buvo nurodęs jiems ženklą, sakydamas: „Kurį pabučiuosiu, štai tas! Suimkite jį!" Ir tuojau priėjęs prie Jėzaus tarė: „Sveikas, rabi!" ir pabučiavo jį". O Jėzus jam tarė: „Bičiuli, ko atėjai?" Tuomet jie pripuolę nutvėrė jį ir suėmė" (Mt 26, 47-50).
Malda
Pažvelk, Viešpatie, į šią savo šeimą, dėl kurios mūsų Viešpats Jėzus Kristus sutiko būti išduotas į priešų rankas ir iškentėti kryžiaus kančią. Jis su Tavimi gyvena ir viešpatauja per amžius. Amen.
Tėve mūsų, Sveika, Marija, Garbė Dievui.
—Pasigailėk mūsų, Viešpatie.
—Pasigailėk mūsų.
Einant nuo IV stoties/ koplyčios nuo IV stoties/ koplyčios „Viešpaties Jėzaus suėmimas" prie V stoties/koplyčios „Prie Kedrono upelio" giedama giesmė „Dieve, mūsą Sutverėjau ".
V. Prie Kedrono upelio
- Garbiname Tave, Viešpatie Jėzau Kristau, ir šloviname Tave.
- Kad šventuoju Kryžiumi atpirkai pasaulį.
„ Simonas Petras, kuris turėjo kalaviją, išsitraukė jį, ištiko vyriausiojo kunigo tarną ir nukirto jam dešinę ausį. Tarnas buvo vardu Malkus " (Jn 18, 10). „Bet Jėzus jam tarė: „Kišk kalaviją atgal, kur buvo,nes visi, kurie griebiasi kalavijo, nuo kalavijo ir žus. Gal manai, jog aš negaliu paprašyti savo Tėvą ir jis bemat neatsiųstų man per dvylika legionų angelų?! Bet kaipgi išsipildytų Raštai, kad šitaip turi atsitikti?!" „Bet viskas šitaip dedasi, kad išsipildytų pranašų Raštai". Tada visi mokiniai, palikę jį, pabėgo" (Mt 26, 52—54. 56).
Iš Alyvų sodo Jėzus buvo vedamas pas Aną per Kedrono upelį.
Malda
Viešpatie Jėzau Kristau! Negailestinga žmonių minia, stumdydama vilko Tave per Kedrono upelį pas Aną. Meldžiame mus gelbėti, kad nenuskęstume pagundų ir nepasisekimų klane. Tu gyveni ir viešpatauji per amžius. Amen.
Tėve mūsų, Sveika, Marija, Garbė Dievui.
- Pasigailėk mūsų, Viešpatie.
- Pasigailėk mūsų.
Einant nuo V stoties/koplyčios „Prie Kedrono upelio "prie VI stoties/ vartų „Pirmuose vandens vartuose" giedama giesmė „Jėzų Kristų Judošius".
VI. Prie įvedamųjų miesto vartų Jėzų apleidžia mokiniai
- Garbiname Tave, Viešpatie Jėzau Kristau, ir šloviname Tave.
- Kad šventuoju Kryžiumi atpirkai pasaulį.
Dovydo lūpomis Išganytojas skundžiasi: „Daugiau negu man ant galvos plaukų yra žmonių, kurie nekenčia manęs be priežasties." „Tapau benamis savo giminėms, svetimas savo motinos vaikams." „Vartuose žmonės skleidžia apie mane paskalas, smuklės lankytojai tyčiojasi iš manęs dainomis" (plg. Ps 69, 5. 9. 13).
Malda
Meilingasis Viešpatie Jėzau Kristau! Minia šaipėsi iš Tavęs, kai buvai į miestą pro vartus vedamas. Sustiprink mus savo malone, kad nepaliautume Tau dėkoję už tai, jog meilingai lankai mūsų širdis savo įkvėpimais. Tu gyveni ir viešpatauji per amžius. Amen.
Tėve mūsą, Sveika, Marija, Garbė Dievui.
- Pasigailėk mūsų, Viešpatie.
- Pasigailėk mūsų.
Einant nuo VI stoties/ koplyčios „Pirmuose vandens vartuose "prie VII stoties/ vartų „Pirmuose Siono vartuose " bei nuo VII stoties/ vartų tose Siono vartuose" prie VIII stoties/koplyčios „Pas Aną" giedama giesmė „Marija Magdalena ".
VII. Prie pirmųjų Ziono vartų
—Garbiname Tave, Viešpatie Jėzau Kristau, ir šloviname Tave.
—Kad šventuoju Kryžiumi atpirkai pasaulį.
Nedėkinga Jeruzalė priima Viešpatį Jėzų ne kaip Išganytoją, bet kaip tautos priešą. Viešpats galėtų nusiskųsti: „Mano tauta, ką aš tau padariau? Ar kuo aš tave užgavau? Atsakyk man. Ar už tai, kad vedžiau tave tyrais keturias dešimtis metų ir mana maitinau tave, ir įvedžiau į labai gerą žemę, tu prirengei Kryžių savo Išganytojui?"
Klausk savęs, ar tau nebūtų lengviau Dievo teisme, jei visai nebūtum pažinęs Kristaus Kančios, negu dabar, kai matydamas Jėzaus Širdies gerumą nenustoji Jos įžeidinėjęs?
Malda
Visagalis amžinasis Dieve, amžino Jeruzalės miesto Kūrėjau ir Saugotojau! Dieną ir naktį saugok mūsų Tėvynę su jos gyventojais, kad jie džiaugtųsi saugiu gyvenimu ir taika. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.
Tėve mūsų, Sveika, Marija, Garbė Dievui.
—Pasigailėk mūsų, Viešpatie.
—Pasigailėk mūsų.
Pasimeldus prie VII stoties/ koplyčios „Pirmuose Siono vartuose " toliau einama prie VIII stoties/ koplyčios „Pas Aną" giedant tolesnius giesmės „Marija Magdalena "posmus.
VIII. Pas Aną
- Garbiname Tave, Viešpatie Jėzau Kristau, ir šloviname Tave.
- Kad šventuoju Kryžiumi atpirkai pasaulį.
„Būrys, jo vadas ir žydų tarnai suėmė Jėzų, surišo ir nuvedė pirmiausia pas Aną" (Jn 18, 12). „Vyriausiasis kunigas ėmė klausinėti Jėzų apie jo mokinius bei mokslą. Jėzus jam atsakė: „Aš viešai kalbėjau pasauliui. Aš visuomet mokiau sinagogose ir šventykloje, kur renka visi žydai, ir nieko nesu kalbėjęs slapčia. Kam tad mane klausinėji? Teiraukis tų, kurie girdėjo, ką esu kalbėjęs. Jie žino, ką esu jiems sakęs". Jam tai pasakius, vienas iš ten buvusių tarnų smogė Jėzui per veidą tardamas: „Šitaip tu atsakai vyriausiajam kunigui?!" Jėzus jam tarė: „Jei pasakiau netiesą įrodyk, kad tai netiesa, o jei tiesą, - kam mane muši?!" Tuomet Anas pasiuntė jį surištą pas vyriausiąjį kunigą Kajafą" (Jn 18, 19-24).
Malda
Kantriausias Viešpatie Jėzau Kristau! Tu nugalėjai mus savo gerumu, nes galėdamas nubausti įpykusį tarną ramiai priėmei jo smūgį į veidą.
Padėk mūsų valiai, kad dėl Tavo meilės įstengtume nekeršyti savo įžeidėjams ar skriaudėjams. Tu gyveni ir viešpatauji per amžius. Amen.
Tėve mūsų, Sveika, Marija, Garbė Dievui.
- Pasigailėk mūsų, Viešpatie.
- Pasigailėk mūsų.
Einant nuo VIII stoties/koplyčios „Pas Aną" prie IX stoties/koplyčios Pirmą kartą pas Kajafą" giedama giesmė „Jėzų atvedė pas Aną".
IX. Pas vyriausiąjį kunigą Kajafą
—Garbiname Tave, Viešpatie Jėzau Kristau, ir šloviname Tave.
—Kad šventuoju Kryžiumi atpirkai pasaulį.
„Tie, kurie buvo suėmę jėzų, nuvedė jį pas vyriausiąjį kunigą Kajafą, kur buvo susirinkę Rašto aiškintojai ir seniūnai. Petras sekė jį iš tolo iki vyriausiojo kunigo rūmų ir, įėjęs į kiemą, atsisėdo su tarnais pažiūrėti, kuo viskas baigsis. Tuo tarpu aukštieji kunigai ir visa teismo taryba ieškojo neteisingo parodymo prieš Jėzų, kad galėtų jį nuteisti mirti, tačiau nerado, nors daug buvo atėję neteisingų liudytojų. Pagaliau išėjo priekin du ir tarė: „Šitas yra sakęs: „Aš galiu sugriauti Dievo šventyklą ir per tris dienas ją vėl atstatysiu". Tada atsistojęs vyriausiasis kunigas paklausė Jėzų: „Tu nieko neatsakai į šituos kaltinimus?!" (Mt 26, 57-63).
Malda
Viešpatie Jėzau Kristau! Netikri liudytojai neteisingai skundė Tave Kajafui, kad galėtų pasmerkti mirti. Mes nuolankiai prašome Tave: padėk mums, kad šiame gyvenime patyrę daug neteisybės, nenustotume pasitikėti visų žmonių amžinu Teisėju, Tavo Tėvu, mūsų Viešpačiu. Tu gyveni ir viešpatauji per amžius. Amen.
Tėve mūsų, Sveika, Marija, Garbė Dievui.
—Pasigailėk mūsų, Viešpatie.
—Pasigailėk mūsų.
Einant nuo IX stoties/ koplyčios „Pirmą kartą pas Kajafą "prie X stoties/ koplyčios „Kalėjime " giedama giesmė „Kurs už mus kaltus kentėjai" (vieną kartą).
X. Jėzus uždarytas Kajafo rūmų rūsyje
—Garbiname Tave, Viešpatie Jėzau Kristau, ir šloviname Tave.
—Kad šventuoju Kryžiumi atpirkai pasaulį.
„Bet Jėzus tylėjo. Tuomet vyriausiasis kunigas jam tarė: „Prisaikdinu tave gyvuoju Dievu, kad mums pasakytum, ar tu Mesijas, Dievo Sūnus!" Jėzus atsakė: „Tu tai sakai. Bet ir aš jums sakau: nuo šiol jūs matysite Žmogaus Sūnų, sėdintį Visagalio dešinėje ir ateinanti dangaus debesyse?' Tuomet vyriausiasis kunigas persiplėšė drabužius ir sušuko: „Jis piktžodžiauja! Kam dar mums liudytojai?! Štai girdėjote piktžodžiavimą. Kaip jums regisi?" Jie atsakė: „Vertas mirtie!" Tuomet jie ėmė spjaudyti Jėzui į veidą ir daužyti kumščiais. Kiti mušė jį per veidą ir tyčiojosi: „Pranašauk mums, Mesijau, kas tave užgavo?" (Mt 26, 63-69).
Malda
Pasaulio tikroji šviesa, Viešpatie Jėzau! Tu buvai įmestas nakčiai į kalėjimą ir ten patyrei didžių kančių. Suteik mums savo malonės, kad pragaro tamsybių išvengtume ir savo gerais darbais dangaus šviesybę laimėtume. Tu gyveni ir viešpatauji per amžius. Amen.
Tėve mūsų, Sveika, Marija, Garbė Dievui.
—Pasigailėk mūsų, Viešpatie.
—Pasigailėk mūsų.
Einant nuo X stoties/koplyčios „Kalėjime" prie XI stoties/koplyčios „Antrą kartą pas Kajafą" giedama giesmė „Kurs už mus kaltus kentėjai" (vieną kartą).
XI. Antrą kartą pas Kajafą
—Garbiname Tave, Viešpatie Jėzau Kristau, ir šloviname Tave.
—Kad šventuoju Kryžiumi atpirkai pasaulį.
„Rytui išaušus, susirinko tautos seniūnai, aukštieji kunigai ir Rašto aiškintojai. Jie atsivesdino Jėzų į savo tribunolą ir reikalavo: „Jei tu Mesijas, tai prisipažink mums!" Jėzus atsiliepė: „Jeigu jums ir pasakysiu, vis tiek manim netikėsite, o jei paklausiu, man neatsakysite. Tačiau nuo šio meto Žmogaus Sūnus sėdės Dievo Galybės dešinėje". Tada jie visi sujudo klausti: „Tai tu esi Dievo Sūnus?" O jis atsakė: „Taip yra, kaip sakote: Aš Esu!" Tuomet jie tarė: „Kam dar mums liudytojai?! Mes girdėjome iš jo paties lūpų" (Lk 22, 66—71).
Malda
Viešpatie Jėzau Kristau! Tu nužengei nuo Tėvo prieglobsčio iš dangaus į žemę ir išliejai savo brangiausią kraują mūsų nuodėmėms atleisti. Nusižeminę maldaujame Tave, kad teismo dieną būtume verti stovėti Tavo dešinėje ir išgirsti: „Ateikite palaimintieji." Tu gyveni ir viešpatauji per amžius. Amen.
Tėve mūsų, Sveika, Marija, Garbė Dievui.
—Pasigailėk mūsų, Viešpatie.
—Pasigailėk mūsų.
Einant nuo XI stoties/ koplyčios „Antrą kartą pas Kąiafą" prie kryžiaus formos pušies giedama giesmė „Kurs už mus kaltus kentėjai" (vieną kartą).
XII. Prie antrųjų Ziono vartų
- Garbiname Tave, Viešpatie Jėzau Kristau, ir šloviname Tave.
- Kad šventuoju Kryžiumi atpirkai pasaulį.
„Visas susirinkimas atsistojo ir nusivedė Jėzų pas Pilotą" (Lk 23, 1). „Kai išdavikas Judas pamatė, jog Jėzus pasmerktas, gailesčio pagautas nunešė atgal aukštiesiems kunigams ir seniūnams trisdešimt sidabrinių ir tarė: „Nusidėjau išduodamas nekaltą kraują". Tie atsakė: „Kas mums darbo?! Tu žinokis!" Nusviedęs šventykloje pinigus jis išbėgo ir pasikorė. Aukštieji kunigai paėmė sidabrinius ir kalbėjo: „Jų negalima dėti į šventyklos iždą, nes tai užmokestis už kraują" (Mt 27, 3-6).
Malda
Viešpatie! Tu nė vieno neatstumi, atgailojantiems ir netgi dideliems nusidėjėliams rodai švelnų pasigailėjimą ir atlaidumą. Pasigailėk mūsų, išklausyk mūsų maldas ir apšviesk mūsų širdis, kad turėtume jėgų vykdyti Tavo įsakymus. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.
Tėve mūsų, Sveika, Marija, Garbė Dievui.
—Pasigailėk mūsų, Viešpatie.
—Pasigailėk mūsų.
Einant nuo XII stoties/vartų Antruose Siono vartuose" prie XIII stoties/ koplyčios „Pirmą kartą pas Pilotą" giedama giesmė „Dievas mūsų prieglauda".
XIII. Pirmą kartą pas Pilotą
- Garbiname Tave, Viešpatie Jėzau Kristau, ir šloviname Tave.
- Kad šventuoju Kryžiumi atpirkai pasaulį.
„Iš Kajafo rūmų jie nusivedė Jėzų į pretorijų. Buvo ankstyvas rytas" (Jn 18, 28). „Tada Pilotas vėl įžengė į pretorijų ir, pasišaukęs Jėzų paklausė: „Ar tu esi žydų karalius?" Jėzus atsakė: „Ar nuo savęs šito klausi, ar kiti apie mane tau pasakė?" Pilotas tarė: „Bene aš žydas?! Tavoji tauta ir aukštieji kunigai man tave įskundė. Sakyk, ką esi padaręs?" Jėzus atsakė: „Mano karalystė ne iš šio pasaulio. Jei mano karalystė būtų iš šio pasaulio, mano tarnai juk kovotų, kad nebūčiau atiduotas žydams. Bet mano karalystė ne iš čia". Tuomet Pilotas jį paklausė: ,„Vadinasi, tu esi karalius?" Aš tam esu gimęs ir atėjęs į pasaulį, kad liudyčiau tiesą. Kas tik brangina tiesą klauso mano balso". Pilotas dar paklausė: „O kas yra tiesa?!" Po šių žodžių jis vėl išėjo pas žydus ir tarė jiems: „Aš nerandu jame jokios kaltės" (Jn 18,33—38). Bet jie vis atkakliau tvirtino: „Jis savo mokslu kursto tautą visoje Judėjoje, pradedant nuo Galilėjos iki čia". Tai išgirdęs, Pilotas paklausė, ar tas vyras galilėjietis" (Lk 23, 5—7).
Malda
Visagalis, amžinasis Dieve, Tu per savo mylimąjį Sūnų, visatos Karalių, panorėjai viską atnaujinti. Meldžiame, kad visos tautos, iš nuodėmės žaizdų išgijusios, paklustų Viešpaties Jėzaus Kristaus maloniausiajai valdžiai. Jis su Tavimi gyvena ir viešpatauja per amžius. Amen.
Tėve mūsų, Sveika, Marija, Garbė Dievui.
- Pasigailėk mūsų, Viešpatie.
- Pasigailėk mūsų.
Einant nuo XIII stoties/ koplyčios „Pirmą kartą pas Pilotą "prie XIV stoties/ vartų „Pirmą kartą Geležiniuose vartuose" giedama giesmė „Saldžiausias Jėzau"
XIV. Pirmą kartą prie Geležinių vartų
- Garbiname Tave, Viešpatie Jėzau Kristau, ir šloviname Tave.
- Kad šventuoju Kryžiumi atpirkai pasaulį.
„Sužinojęs, kad Jėzus iš Erodo valdų, nusiuntė jį pas Erodą, kuris irgi buvo tomis dienomis Jeruzalėje. Erodas, pamatęs Jėzų, labai apsidžiaugė. Mat jis jau pirmiau norėjo jį išvysti, nes buvo apie jį girdėjęs ir tikėjosi pamatysiąs jį darantį kokį nors stebuklą. Jis ėmė jį visaip klausinėti, bet Jėzus jam neatsakinėjo. Tuo tarpu aukštieji kunigai ir Rašto aiškintojai apstoję be paliovos jį kaltino. Tada Erodas su savo palyda Jėzų paniekino ir išjuokė. Paskui, aprengęs jį baltu drabužiu, pasiuntė atgal Pilotui. Tą dieną Erodas ir Pilotas tapo draugais, o seniau jie pykosi" (Lk 23, 7-12).
Malda
Dieve! Savo Viengimiui Sūnui Tu lėmei būti žmonijos Išganytoju ir liepei jį Jėzumi vadinti. Trokštame garbinti Jo vardą čia, žemėje, ir džiaugtis regėdami Jo veidą danguje. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį Amen.
Tėve mūsų. Sveika, Marija, Garbė Dievui.
- Pasigailėk mūsų, Viešpatie.
- Pasigailėk mūsų.
Einant nuo XIV stoties/vartų „Pirmą kartą Geležiniuose vartuose" prie XV stoties/koplyčios „Pas Erodą "giedami 3-4giesmės „ Valandą šeštą " posmai.
XV. Pas Erodą
—Garbiname Tave, Viešpatie Jėzau Kristau, ir šloviname Tave.
—Kad šventuoju Kryžiumi atpirkai pasaulį.
„Ai, mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai?" (Ps 22, 2). „Bet aš kirminas, o ne žmogus, — vienų išjuoktas, kitų paniekintas. Visi, kas mane mato, iš manęs tyčiojasi ir šaipydamiesi kraipo galvas. „Pasitikėjo VIEŠPAČIU, tegelbsti jį, — tegu išvaduoja, jei juo gėrisi!" (Ps 21, 7—9). „Jis nusižemino, tapdamas klusnus iki mirties, iki kryžiaus mirties. Todėl ir Dievas jį išaukštino ir padovanojo jam vardą, kilniausiais visų vardų" (Fil 2, 8-9).
Malda
Viešpatie Jėzau Kristau! Erodo akivaizdoje Tu buvai išjuoktas ir baltu drabužiu apvilktas. Per Atgailos sakramentą, grąžink nuodėmių daugybe suteptoms mūsų sąžinėms nekaltumą, kad augtume Tavo malone ir meile. Tu gyveni ir viešpatauji per amžius. Amen.
Tėve mūsą, Sveika, Marija, Garbė Dievui.
- Pasigailėk mūsų, Viešpatie.
- Pasigailėk mūsų.
Po maldos ir poterių prie XV stoties/ koplyčios „Pas Erodą " stotis/ koplyčia yra apeinama aplink tris kartus, giedant „ Viešpaties Angelą " ir „Amžinąjį atilsį duok mirusiems, Viešpatie! " [3 kartus].
XVI. Jėzus Erodo paniekintas antrą kartą prie Geležinių vartų
- Garbiname Tave, Viešpatie Jėzau Kristau, ir šloviname Tave.
- Kad šventuoju Kryžiumi atpirkai pasaulį.
„Pilotas, sušaukęs aukštuosius kunigus, seniūnus ir paprastus žmones, pareiškė: „Jūs atvedėte man šį žmogų, kaltindami jį žmonių kurstymu. Bet aš, jį apklausęs jūsų akyse, neradau nė vienos jam primetamos kaltės" (Lk 23,13-15).
Malda
Meldžiame, Visagalis Dieve, kad mus, teisingai dėl savo piktų darbų kenčiančius, Tavo malonės dvelkimas atgaivintų. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.
Tėve mūsų, Sveika, Marija, Garbė Dievui.
- Pasigailėk mūsų, Viešpatie.
- Pasigailėk mūsų.
Einant nuo XVI stoties/vartų ,Antrą kartą Geležiniuose vartuose" prie XVII stoties/ vartų „Pirmuose senojo miesto vartuose" giedama giesmė „Kurs už mus kaltus kentėjai" [3 kartus].
XVII. Jėzus vedamas pas Pilotą pro pirmuosius senojo miesto vartus
- Garbiname Tave, Viešpatie Jėzau Kristau, ir šloviname Tave.
- Kad šventuoju Kryžiumi atpirkai pasaulį.
„Šventės proga valdytojas buvo pratęs paleisti miniai vieną kalinį, kurio ji norėdavo. Tuomet jis turėjo garsų kalinį, vardu Barabas. Taigi, žmonėms susirinkus, Pilotas paklausė: „Katrą norite, kad jums paleisčiau: Barabą ar Jėzų, vadinamą Mesiju?" Mat jis žinojo, kad Jėzų jie buvo išdavę iš pavydo" (Mt 27,15-18). „Jie šaukė: „Barabą!" Pilotas paklausė: „Ką gi man daryti su Jėzumi, kuris vadinamas Mesiju?" Jie visi rėkė: „Ant kryžiaus jį!" Jis klausė: „O ką gi pikta yra padaręs?" Bet tie dar garsiau šaukė: „Ant kryžiaus jį" Mt 27, 21-23).
Malda
Visagali amžinasis Dieve! Norėdamas žmonių giminei duoti sektiną nusižeminimo pavyzdį, Tu leidai mūsų Išganytojui priimti kūną ir kryžiaus kančias kentėti. Pasigailėk mūsų ir padėk, kad būtume verti Jo pavyzdžiu kentėti ir dalytis Jo prisikėlimo nuopelnais. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.
Tėve mūsų, Sveika, Marija, Garbė Dievui.
—Pasigailėk mūsų, Viešpatie.
—Pasigailėk mūsų.
Einant nuo XVII stoties/ vartų „Pirmuose senojo miesto vartuose " prie XVIII stoties/ vartų Antruose naujojo miesto vartuose "giedami 2—3 suplikacijos „Šventas Dieve" posmai.
XVIII. Prie antrųjų naujojo miesto vartų Jėzus pripažintas vertesniu mirties nei plėšikas Barabas
- Garbiname Tave, Viešpatie Jėzau Kristau, ir šloviname Tave.
- Kad šventuoju Kryžiumi atpirkai pasaulį.
„Mano priešai apstojo mane lyg jaučiai, stiprūs Bašano jaučiai apgula mane; atveria plačiai į mane savo žiotis lyg plėšrūs ir riaumojantys liūtai. Esu lyg ant žemės išlietas vanduo, visi mano kaulai išnarstyti; lyg vaškas mano širdis, ištirpusi krūtinėje. Gerklė man išdžiūvusi lyg molio šukė, mano liežuvis limpa prie gomurio; tu guldai mane į mirties dulkes" (Ps 22,13-16). „Gelbėk mane, VIEŠPATIE, nuo nedorėlių, apsaugok mane nuo smurtininkų" (Ps 140, 2).
Malda
Viešpatie Jėzau Kristau, nusižeminę Tave meldžiame — teįpranta tinkamai ir šventai Tau tarnauti tie, kuriuos gaivini savo Kančios apmąstymais. Tu gyveni ir viešpatauji per amžius. Amen.
Tėve mūsų, Sveika, Marija, Garbė Dievui.
—Pasigailėk mūsų, Viešpatie.
—Pasigailėk mūsų.
Einant nuo XVIII stoties/vartų Antruose naujojo miesto vartuose" prie XIX stoties/vartų „Trečiuose naujojo miesto vartuose" giedami 4—6 suplikacijos „Šventas Dieve" posmai.
XIX. Jėzus nuplaktas rotušės kiemo vartuose
—Garbiname Tave, Viešpatie Jėzau Kristau, ir šloviname Tave.
—Kad šventuoju Kryžiumi atpirkai pasaulį.
„VIEŠPATS yra mano šviesa ir išgelbėjimas, ko turėčiau bijotis? VIEŠPATS yra mano gyvenimo tvirtovė, prieš ką turėčiau drebėti?" „Kai nedori žmonės užpuola mane, norėdami mane suėsti — jie, mano užpuolikai ir priešai, klumpa ir žūva" (Ps 27,1-2). „Kaip elnė ilgisi tekančio vandens, taip aš ilgiuosi tavęs, Dieve. Visa gyvastimi trokštu Dievo — gyvojo Dievo, — kada nueisiu pamatyti Dievo veido?" (Ps 42, 2-3).
Malda
Visagalis ir maloniausias Dieve! Pažvelk meilingai į mūsų maldas ir išvaduok mūsų širdis iš piktų minčių pagundų, kad taptume tinkama buveine Šventajai Dvasiai gyventi. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.
Tėve mūsų, Sveika, Marija, Garbė Dievui.
—Pasigailėk mūsų, Viešpatie.
—Pasigailėk mūsų.
Einant nuo XIX stoties/vartą „Trečiuose naujojo miesto vartuose" prie XX stoties/ vartų „Ketvirtuose senojo miesto vartuose "giedami 7—10 suplikacijos „Šventas Dieve" posmai.
XX. Prie ketvirtųjų senojo miesto vartų
- Garbiname Tave, Viešpatie Jėzau Kristau, ir šloviname Tave.
- Kad šventuoju Kryžiumi atpirkai pasaulį.
Kristus skundžiasi Dovydo lūpomis: „Užgaulės drasko širdį, esu nevilties pagautas; laukiu užuojautos, bet nėr jokios, ieškau paguodos, bet nerandu, kas paguostų. Į mano maistą jie deda nuodų, troškuliui numalšinti man jie duoda acto" (Ps 69, 21-22). „Bet aš niekuo nesigirsiu, nebent mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus kryžiumi, dėl kurio pasaulis man yra nukryžiuotas ir aš pasauliui" (Gal 6, 14).
Malda
Viešpatie, meilingai parodyk savo neišreiškiamą gailestingumą. Padėk mums iš visų nuodėmių išsinerti ir iš bausmių, kurias už jas užsitraukėm, išsivaduoti. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.
Tėve mūsą, Sveika, Marija, Garbė Dievui.
- Pasigailėk mūsų, Viešpatie.
- Pasigailėk mūsų.
Einant nuo XX stoties/vartų „Ketvirtuose senojo miesto vartuose" prie XXI stoties/koplyčios „Rotušėje" giedami 2—5giesmės „Jau susirinko Taryba "posmai.
XXI. Jėzus pasmerkiamas mirčiai
- Garbiname Tave, Viešpatie Jėzau Kristau, ir šloviname Tave.
- Kad šventuoju Kryžiumi atpirkai pasaulį.
„Tuomet Pilotas ėmė ir nuplakdino Jėzų. Kareiviai, nupynę vainiką iš erškėčių, užspaudė jam ant galvos, apsiautė jį purpurine skraiste, ėjo prie jo ir šaipėsi: „Sveikas, žydų karaliau!" Ir daužė jam veidą" (Jn 19, 1—3). „Taigi Jėzus išėjo laukan su erškėčiu vainiku ir purpurine skraiste. Pilotas tarė: „Štai žmogus!" Aukštieji kunigai ir jų tarnai, pamatę jį, ėmė šaukti: „Ant kryžiaus jį, ant kryžiaus!" Pilotas jiems sako: „Jūs imkite ir patys nukryžiuokite! Aš nerandu jame kaltės" Jn 19, 5-6).
Malda
Visagali amžinasis Dieve! Savo viengimiui Sūnui Tu lėmei būti pasaulio Atpirkėju ir norėjai, kad Tave permaldautų Jo Kraujas. O kad mes savo išganymo kruviną kainą taip garbintume ir jos galybe čia, žemėje, nuo dabartinio gyvenimo nelaimių būtume taip apsaugoti, kad jos amžinaisiais vaisiais džiaugtumės danguje. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.
Tėve mūsų, Sveika, Marija, Garbė Dievui.
—Pasigailėk mūsų, Viešpatie.
—Pasigailėk mūsų.
Einant nuo XXI stoties/ koplyčios „Rotušėje " arba „ Antrą kartą pas Pilotą "prie XXII stoties/ koplyčios „ Viešpats Jėzus paima nešti kryčių " giedami 6—12giesmės „Jau susirinko Taryba" posmai.
XXII. Jėzus ima savo kryžių
- Garbiname Tave, Viešpatie Jėzau Kristau, ir šloviname Tave.
- Kad šventuoju Kryžiumi atpirkai pasaulį.
„Pasityčioję nuvilko jam purpurinį apsiaustą ir apvilko jo paties drabužiais. Tuomet [kareiviai] išvedė Jėzų nukryžiuoti" (Mk 15, 20—21). „Nešdamas savo kryžių, jis ėjo į vadinamąją Kaukolės vietą, hebrajiškai Golgotą" (Jn 19, 17).
Tuomet Jėzus kalbėjo savo mokiniams: „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, tepasiima savo kryžių ir teseka manimi" (Mt 16, 24).
Kaip aš priimu ir nešu Dievo Apvaizdos man uždėtą kryžių? Malda
Viešpatie, pažvelk į šią savo šeimą. Dėl jos mūsų Viešpats Jėzus Kristus sutiko būti išduotas į priešų rankas ir kryžiaus kančią iškentėjo. Jis su Tavimi gyvena ir viešpatauja per amžius. Amen.
Tėve mūsų, Sveika, Marija, Garbė Dievui.
—Pasigailėk mūsų, Viešpatie.
—Pasigailėk mūsų.
Einant nuo XXII stoties/ koplyčios „ Viešpats Jėzus paima nešti kryžių" prie XXIII stoties/ koplyčios „ Viešpats Jėzus pirmą kartą parpuola po kryžiumi" giedami 13—17giesmės „Jau susirinko Taryba" posmai.
XXIII. Jėzus pirmą kartą parpuola po kryžiumi
- Garbiname Tave, Viešpatie Jėzau Kristau, ir šloviname Tave.
- Kad šventuoju Kryžiumi atpirkai pasaulį.
Viešpats Jėzus neša savo kryžių į mirties vietą. Visą naktį kankintas, baisiai nuplaktas, erškėčiais vainikuotas, sunkaus kryžiaus slegiamas Jėzus vos gali paeiti; kraujas nudažo jo kelią; netekęs paskutinių jėgų, jis puola po savo sunkia našta.
„Budėkite ir melskitės, kad nepatektumėt į pagundą, nes dvasia ryžtinga, bet kūnas silpnas" (Mk 14, 38), — sako Viešpats. Mes taip pat puolame po nuodėmės našta, dažnai iš savo silpnumo; ir atsikėlimas būna sunkesnis, negu kryžiaus nešimas.
Malda
Išklausyk, Viešpatie, nusižeminusiųjų maldas ir dovanok mums, Tau išpažįstantiems savo nuodėmes, maloniai suteik mums atleidimą ir ramybę. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.
Tėve mūsų, Sveika, Marija, Garbė Dievui.
—Pasigailėk mūsų, Viešpatie.
—Pasigailėk mūsų.
Einant nuo XXIII stoties/koplyčios „Viešpats Jėzus pirmą kartą parpuola po kryžiumi" prie XXIV stoties/koplyčios „Viešpats Jėzus susitinka savo Motiną "giedami Kryžiaus kelio 1—3 giesmės „Stovi Motina "posmai.
XXIV. Jėzus susitinka savo motiną
—Garbiname Tave, Viešpatie Jėzau Kristau, ir šloviname Tave.
—Kad šventuoju Kryžiumi atpirkai pasaulį.
Marija turėjo drąsos ateiti į tą kelią, kuriuo jos Sūnus buvo vedamas į Kalvarijos kalną. Prasiskverbusi pro minią ir kareivius, ji susitiko su kryžių nešančiu Sūnumi. Jos jautrią sielą pervėrė neapsakomas skausmas. Pirmiau ji, ilgai ieškojusi ir radusi Jėzų šventykloje, paklausė: „Vaikeli, kam mums taip padarei?! Štai tavo tėvas ir aš su sielvartu ieškojome tavęs" (Lk 2, 48). Šį kartą Marija nieko neklausė. Giliai atjausdama Sūnaus skausmą, ji tylėjo ir stebėjo, kaip Jėzus vykdo savo gyvenimo pašaukimą. Sopulingoji Motina nesukliudė savo Sūnui eiti kryžiaus keliu į tikrą mirtį, nes tokia buvo Dievo valia.
Malda
Dieve! Tau kenčiant, sopulių kalavijas pagal Simeono pranašavimą pervėrė saldžiausią garbingosios Mergelės ir Motinos Marijos sielą. Pasigailėk mūsų ir leisk mums, pagarbiai minintiems jos sopulius, patirti Tavo kančios brangių laimėjimų. Tu gyveni ir viešpatauji per amžius. Amen.
Tėve mūsų, Sveika, Marija, Garbė Dievui.
—Pasigailėk mūsų, Viešpatie.
—Pasigailėk mūsų.
Einant nuo XXIV stoties/ koplyčios „ Viešpats Jėzus susitinka savo Motiną" prie XXV stoties/koplyčios „Simonas Kirėnietis padeda nešti kryžių" giedami Kryžiaus kelio 4-7giesmės „Stovi Motina" posmai.
XXV. Simonas Kirėnietis padeda Viešpačiui Jėzui nešti kryžių
„Jie privertė vieną grįžtantį iš laukų praeivį – Simoną Kirėnietį, Aleksandro ir Rufo tėvą – panėšėti jo kryžių“ (Mk 15, 21).
Nuvargęs Kristus meiliai priėmė Simono pagalbą. Nors čia pat buvo daug palydovų, tačiau tik Simonas buvo išrinktas šiai laimei – padėti Jėzui Jo kryžių nešti. Už tą pagalbą Viešpats neliko skolingas: abu Simono sūnūs vėliau tapo vyskupais ir kankiniais.
Klausk savęs: ar neatstumi kito pagalbos kelyje į Išganymą ir ar padedi kitam jo kryžių nešti?
XXVI. Veronika nušluosto Viešpačiui Jėzui veidą
—Garbiname Tave, Viešpatie Jėzau Kristau, ir šloviname Tave.
—Kad šventuoju Kryžiumi atpirkai pasaulį.
Garbinga moteris Veronika — kaip sako padavimas — ne tik atjautė kenčiantį Kristų, bet ir pasiryžo parodyti Jam užuojautą ir patarnauti: prasiskverbusi pro minią, prisiartino prie Jėzaus ir meilingai nušluostė savo skara Jo kruviną veidą. Viešpats, atsilygindamas moteriškei už gerą ir drąsią širdį, paliko ant skaros savo Veido atvaizdą.
Malda
Viešpatie Jėzau Kristau, Tu nepalieki neatlyginęs ir mažiausio gero darbo. Per Tavo Kryžiaus kelio apmąstymą įspausk mūsų širdyje ir atmintyje Tavo skaistaus Veido aiškius bruožus. Tu gyveni ir viešpatauji per amžius. Amen.
Tėve mūsų, Sveika, Marija, Garbė Dievui.
- Pasigailėk mūsų, Viešpatie.
- Pasigailėk mūsų.
Einant nuo XXVI stoties/ koplyčios „ Veronika nušluosto Viešpačiui Jėzui veidą "prie XXVII stoties/ koplyčios „ Viešpats Jėzus teismo vartuose parpuola po kryžiumi antrą kartą" giedama giesmė „Krikščionio siela kiekvieno".
XXVII. Jėzus parpuola po kryžiumi antrą kartą
—Garbiname Tave, Viešpatie Jėzau Kristau, ir šloviname Tave.
—Kad šventuoju Kryžiumi atpirkai pasaulį.
Antrasis Jėzaus puolimas po kryžium vaizduoja kliūčių nugalėjimą. Kristus ėjo labai išvargęs, Jo jėgos nyko, o kelio pabaigos dar nesimatė. Kepino vidudienio kaitra. Viešpats puolė po kryžiumi antrą kartą. Puolęs Jis tuoj kėlėsi ir žengė toliau.
Visuose gyvenimo srityse yra kliūčių ir reikia jas nugalėti, nes „...kas ištvers iki galo, tas bus išgelbėtas" (Mk 13, 13), — sako Viešpats.
Kai man teks vėl nupulti, nenusiminsiu: užuot nuleidęs rankas, sudėsiu jas maldai.
Malda
Dieve! Tu žinai, kad mes didžių pavojų užklupti dėl savo žmogiškos silpnybės nepajėgiame išsilaikyti. Suteik mums sielos ir kūno sveikatos, kad Tavo padedami nugalėtume tai, ką dėl savo nuodėmių kenčiame. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.
Tėve mūsą, Sveika, Marija, Garbė Dievui.
—Pasigailėk mūsų, Viešpatie.
—Pasigailėk mūsų.
Einant nuo XXVII stoties/ koplyčios „ Viešpats Jėzus teismo vartuose parpuola po kryžiumi antrą kartą" prie XXVIII stoties/ koplyčios „Viešpats Jėzus ramina verkiančias moteris" giedama giesmė „Marijos vardas".
XXVIII. Jėzus guodžia Jeruzalės moteris
—Garbiname Tave, Viešpatie Jėzau Kristau, ir šloviname Tave.
—Kad šventuoju Kryžiumi atpirkai pasaulį.
„Jį lydėjo didelis būrys žmonių, tarp jų ir daug moterų, kurios verkė jo ir aimanavo. Atsigręžęs į jas, Jėzus prabilo: „Jeruzalės dukros! Verkite ne manęs, bet verčiau savęs ir savo vaikų! Ateis dienos, kai sakys: „Laimingos nevaisingosios! Laimingos negimdžiusios ir nežindžiusios!" Tada sakys kalnams: Griūkite ant mūsų! Ir kalvoms: Pridenkite mus! Jeigu šitaip daro žaliam medžiui, tai kas gi laukia sausuolio" (Lk 23, 27—31).
Geras dalykas — kenčiantį užjausti, bet dar geresnis — suprasti, kad nuodėmė yra visų kančių priežastis.
Malda
Meldžiame Tave, Viešpatie, dovanoti savo tarnams nusikaltimus. Mes neįstengiam Tau patikti vien savo jėgomis, tad išganyk mus užtariant Tavo Sūnaus, mūsų Viešpaties, Gimdytojai. Prašome per Kristų, kuris su Tavimi gyvena ir viešpatauja per amžius. Amen.
Tėve mūsų, Sveika, Marija, Garbė Dievui.
—Pasigailėk mūsų, Viešpatie.
—Pasigailėk mūsų.
Einant nuo XXVIII stoties/ koplyčios „ Viešpats Jėzus ramina verkiančias moteris "prie XXIX stoties „ Viešpats Jėzus prie Golgotos kalno parpuola po kryžiumi trečią kartą "praeinama kapines. Praeinant pro kapines giedama „ Viešpaties angelas " ir ,Amžinąjį atilsį duok mirusiems, Viešpatie!". (Meldžiantis už mirusiuosius, vietoj žodžių „pasigailėk mūsų " sakoma „pasigailėk mirusių " ir vietoj „Garbė Dievui Tėvui"—,/Amžinąjį atilsį duok mirusiems, Viešpatie!" (3 kartus). Po to giedama giesmė „Liekim ašaras visi".
XXIX. Jėzus trečią kartą parpuola po kryžiumi
—Garbiname Tave, Viešpatie Jėzau Kristau, ir šloviname Tave.
—Kad šventuoju Kryžiumi atpirkai pasaulį.
Lipdamas į Kalvarijos kalną ir pamatęs savo mirties vietą, Jėzus vėl neteko jėgų ir trečią kartą parpuolė po kryžiumi. Bažnyčios Tėvų nuomone, šis trečiasis puolimas vaizduoja žmonių atkritimą į sunkiąsias nuodėmes. Skaudus yra žmogaus nepastovumas: nežiūrint tikro gailesčio ir tvirto pasiryžimo pasitaisyti, kartais jis atkrenta į tą pačią nuodėmę... Nepamirškime, kad Dievo gailestingumas yra didesnis negu mūsų nedorybė.
Malda
Visagali amžinasis Dieve, liūdinčiųjų paguoda, dirbančiųjų tvirtybe, tepasiekia Tave iš bet kurio vargo šaukiančiųjų maldos, kad visi džiaugtųsi susilaukę savo varguose Tavo gailestingumo. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.
Tėve mūsų, Sveika, Marija, Garbė Dievui.
—Pasigailėk mūsų, Viešpatie.
—Pasigailėk mūsų.
Einant nuo XXIX stoties „ Viešpats Jėzus prie Golgotos kalno parpuola po kryžiumi trečią kartą "prie XXX stoties „ Viešpačiui Jėzui nuplėšia drabužius" giedami 1-4giesmės „Mieliausias Jėzau" posmai.
XXX. Jėzų išvelka iš drabužių
- Garbiname Tave, Viešpatie Jėzau Kristau, ir šloviname Tave.
- Kad šventuoju Kryžiumi atpirkai pasaulį.
„Atėję į vietą, vadinamą Golgota (tai yra „Kaukolės vieta"), davė jam gerti vyno, sumaišyto su tulžimi, bet Jėzus tik paragavo ir negėrė" (Mt 27, 33-34).
Kareiviai išvilko Jėzų iš drabužių, pasidalijo juos į keturias dalis, kiekvienam kareiviui po dalį, o dėl tunikos — ji buvo nesusiūta, nuo viršaus iki apačios megzta — metė burtą. Anot seno pasakojimo, ta tunika buvusi Jėzaus Motinos numegzta.
Bažnyčios Tėvų nuomone, tunika simbolizuoja Bažnyčios vienybę.
Malda
Dieve, taisantis paklydusius, renkantis išblaškytus ir saugantis surinktus, suteik krikščionių tautoms vienybės dovaną, kad, būdamos vienybėje su tikruoju Tavo Bažnyčios ganytoju įstengtų Tau vertai tarnauti. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį- Amen.
Tėve mūsų, Sveika, Marija, Garbė Dievui.
—Pasigailėk mūsų, Viešpatie.
—Pasigailėk mūsų.
Einant nuo XXX stoties „ Viešpačiui Jėzui nuplėšia drabužius "prie XXXI stoties „Viešpatį Jėzų kala prie kryžiaus" giedami 5—8 giesmės „Mieliausias Jėzau" posmai.
XXXI. Jėzų prikala prie kryžiaus
—Garbiname Tave, Viešpatie Jėzau Kristau, ir šloviname Tave.
—Kad šventuoju Kryžiumi atpirkai pasaulį.
„Buvo trečia valanda, kai jį nukryžiavo. Taip pat buvo užrašytas jo kaltinimas „Žydų karalius". Kartu su juo nukryžiavo du plėšikus: vienais dešinės, kitą iš kairės" (Mk 15, 25—28). „Žmonės stovėjo ir Žiūrėjo. Seniūnai tyčiodamiesi kalbėjo: „Kitus išgelbėdavo — tegul pats išsigelbsti, jei jis — Dievo išrinktasis Mesijas". Iš jo juokėsi ir kareiviai, prieidami, paduodami jam perrūgusio vyno ir sakydami: „Jei tu žydų karalius - gelbėkis pats!" (Lk 23, 35-37).
Malda
Dieve! Savo viengimiui Sūnui Tu lėmei būti pasaulio Atpirkėju ir per Jį, nugalėjusį mirtį, gailestingai atnaujinai mūsų gyvenimą. Duok, kad minėdami tas malones, būtume verti Tave amžinai mylėti ir laimėti atpirkimo vainiką. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.
Tėve mūsų, Sveika, Marija, Garbė Dievui.
—Pasigailėk mūsų, Viešpatie.
—Pasigailėk mūsų.
Einant nuo XXXI stoties „Viešpatį Jėzų kala prie kryžiaus" prie XXXII stoties „ Viešpats Jėzus kenčia ir miršta ant kryžiaus "giedami 9—11 giesmės „Mieliausias Jėzau "posmai.
XXXII. Jėzus miršta ant kryžiaus
—Garbiname Tave, Viešpatie Jėzau Kristau, ir šloviname Tave.
—Kad šventuoju Kryžiumi atpirkai pasaulį.
Tris valandas Jėzus kabojo ant kryžiaus. Suklupęs šioje šventoje vietoje, rodos, girdžiu Jėzaus balsą nuo kryžiaus:
„Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, kadarą" (Lk 23, 34). Klausk savęs, ar turi gerą žodį tiems, nuo kurių pats kenti.
„Iš tiesų sakau tau: šiandien su manimi būsi rojuje" (Lk 23, 43). Ar aš stengiuosi paguosti artimą jo gyvenimui besibaigiant.
„Štai tavo Motina!" (Jn 19, 27). Visą gyvenimą noriu būti ištikimas Marijos sūnus (duktė).
„Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai?!" (Mk 15, 34). Mirties kančioje trokštu Tavęs, Viešpatie.
„Trokštu" (Jn 19, 28). Tik nuoširdi mano meilė gali Jėzaus Širdies troškulį numaldyti.
„Atlikta" (Jn 19, 30). Džiaugsmo spindulys tegul užklysta į mano sielą šiandien ir mirties valandą.
„Tėve, į tavo rankas atiduodu savo dvasią" (Lk 23, 46). Mirdamas aš rankose laikysiu Tavo kryžių, o lūpomis ištarsiu šiuos Tavo paskutinius žodžius.
Malda
Visagali ir gailestingasis Dieve, žmonių giminei suteikęs ir išganymo priemonių, ir amžino gyvenimo dovaną, maloniai pažvelk į savo tarnus ir išgelbėk sielas, kurias sukūrei, kad mirties valandą mus be kaltės dėmių šventi angelai atvestų Tau, mūsų Kūrėjui. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.
Tėve mūsų, Sveika, Marija, Garbė Dievui.
—Pasigailėk mūsų, Viešpatie.
—Pasigailėk mūsų.
Einant nuo XXXII stoties „ Viešpats Jėzus kenčia ir miršta ant kryžiaus" arba „Ant Kalvarijos kalno" prie XXXIII stoties/ koplyčios „Viešpatį Jėzų nuima nuo kryžiaus" giedami 1—7 giesmės „Verkite, Dievo angelai" posmai.
XXXIII. Jėzų nuima nuo kryžiaus
—Garbiname Tave, Viešpatie Jėzau Kristau, ir šloviname Tave.
—Kad šventuoju Kryžiumi atpirkai pasaulį.
Jėzus mirė. „Ir štai šventyklos uždanga perplyšo pusiau nuo viršaus iki apačios, ir žemė sudrebėjo, uolos ėmė skeldėti. Atsivėrė kapų rūsiai, ir daug užmigusių šventųjų kūnų prisikėlė iš numirusių" (Mt 27, 51-52). „Priėję prie Jėzaus ir pamatę, kad jis jau miręs, jie nebelaužė jam blauzdų, tik vienas kareivis ietimi perdūrė jam šoną, ir tuojau ištekėjo kraujo ir vandens" (J n 19, 33-34). „Taigi jie paėmė Jėzaus kūną ir suvyniojo į drobules su kvepalais, kaip reikalavo žydų laidojimo paprotys" (Jn 19, 40).
Malda
Dieve! Tu savo kančios pėdsakus mums palikai šventoje drobėje, į kurią Juozapas suvyniojo nuo kryžiaus nuimtą Tavo švenčiausiąjį kūną. Savo mirtimi ir palaidojimu nuvesk ir mus j prisikėlimo garbę. Tu gyveni ir viešpatauji per amžius. Amen.
Tėve mūsų, Sveika, Marija, Garbė Dievui.
—Pasigailėk mūsų, Viešpatie.
—Pasigailėk mūsų.
Einant nuo XXXIII stoties „ Viešpatį Jėzų nuima nuo kryžiaus " arba „Ant Kalvarijos kalno "prie XXXIV stoties/ koplyčios „ Viešpaties Jėzaus Kristaus kapas" giedami 8—11 giesmės „ Verkite, Dievo angelai "posmai.
XXXIV. Jėzaus kapas
—Garbiname Tave, Viešpatie Jėzau Kristau, ir šloviname Tave.
—Kad šventuoju Kryžiumi atpirkai pasaulį.
„Toje vietoje, kur buvo nukryžiuotas Jėzus, buvo sodas ir sode naujas kapo rūsys, kuriame dar niekas nebuvo laidotas. Ten jie ir paguldė Jėzų, nes buvo žydų Prisirengimo diena, o kapas arti" (Jn 19, 41—42). „Paskui jis užrito didelį akmenį ant rūsio angos ir nuėjo. Ten dar buvo Marija Magdalietė ir kita Marija, kurios sėdėjo priešais kapą" (Mt 27, 59-61).
Malda
Viešpatie Jėzau Kristau! Mylėdamas žmones, Tu išliejai savo meilės turtus ir įsteigei Švenčiausiąjį Sakramentą. Išmokyk mus Tavo brangiausią Širdį mylėti ir tokiu įstabiu Sakramentu visada vertai naudotis. Tu gyveni ir viešpatauji per amžius. Amen.
Tėve mūsų. Sveika, Marija, Garbė Dievui.
—Pasigailėk mūsų, Viešpatie.
—Pasigailėk mūsų.
Einant nuo XXXIV stoties/ koplyčios,, Viešpaties Jėzaus Kristaus kapas " prie XXXV stoties/ koplyčios „Švento Kryžiaus atradimas" giedama giesmė ,,Kryžiau šventas".
XXXV. Šventojo Kryžiaus atradimas
—Garbiname Tave, Viešpatie Jėzau Kristau, ir šloviname Tave.
—Kad šventuoju Kryžiumi atpirkai pasaulį.
Karalienė šv. Elena ilgai ieškojusi Kalvarijos kalne atrado Viešpaties Jėzaus kryžių šalia kitų dviejų ir jį atpažino, stebuklingai išgijus ligoniui. Nuo to laiko Kryžiaus medžio dalelės yra laikomos bažnyčiose didžiausioje pagarboje, kaip brangi relikvija.
Malda
Dieve! Tu leidai savo kančios stebuklus atradus išganingąjį kryžių. Duok mums gyvybės medžio kaina laimėti amžinojo gyvenimo malonę. Tu gyveni ir viešpatauji per amžius. Amen.
Tėve mūsų. Sveika, Marija, Garbė Dievui.
—Pasigailėk mūsų, Viešpatie.
—Pasigailėk mūsų.
Einant nuo XXXV stoties/koplyčios „Švento Kryžiaus atradimas "prie Vilniaus Verkią Švento Kryžiaus Atradimo bažnyčios didžiojo altoriaus arba durti kalbama arba giedama „ Viešpaties angelas" (Meldžiantis už mirusiuosius, vietoj žodžių „pasigailėk mūsų" sakoma „pasigailėk mirusią" ir vietoj „Garbė Dievui Tėvui" — „Amžinąjį atilsį duok mirusiems, Viešpatie!" (3 kartus).
Pabaigos malda
Maldauju Tave, maloniausias Viešpatie Jėzau Kristau, kad Tavo kančia būtų mane stiprinanti, globojanti ir ginanti galybė. Tavo žaizdos tebūnie mane stiprinantis ir džiuginantis maistas bei gėrimas. Išlietas Tavo kraujas tenuplauna visus mano nusikaltimus. Tavo mirtis tebūnie man nepaliaujamas gyvenimas, Tavo Kryžius — amžinoji garbė. Šie dalykai tegaivina ir tedžiugina mane, teduoda sveikatos ir širdies ramumo. Tu gyveni ir viešpatauji per amžius. Amen.
ANIMA CHRISTI
Šv. Ignaco malda Atpirkėjui
Kristaus siela, pašvęsk mane.
Kristaus kūne, išgelbėk mane.
Kristaus kraujau, pagirdyk mane.
Vandenie iš Kristaus šono, nuplauk mane
Kristaus kančia, pastiprink mane.
O, gerasis Jėzau, išklausyk mane.
Savo žaizdose paslėpk mane.
Savo žaizdose paslėpk mane.
Nuo pikto priešo gink mane.
Mano mirties valandą pasišauk mane.
Liepk man ateiti pas save.
Kad su Tavo šventaisiais Tave garbinčiau amžių amžius. Amen.
Bažnyčios intencija sukalbama 5 poteriai ir Tikiu. Persižegnojamą Garbė Jėzui Kristui. Per amžius. Amen.