Visaginas
- Kitos reikšmės – Visaginas (reikšmės).
Visaginas | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Koordinatės: | ||||||||||||||||
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
Respublika: | Lietuva | |||||||||||||||
Apskritis: | Utenos apskritis | |||||||||||||||
Savivaldybė: | Visagino savivaldybė | |||||||||||||||
Gyventojų: | 19 446 (2021 m.) | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Istoriniai pavadinimai | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Pašto kodas: | centrinis LT-31001 | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Vaizdas:Commons-logo.svg Vikiteka: | VisaginasVikiteka |
Visaginas – miestas Utenos apskrityje, 40 km į šiaurės rytus nuo Ignalinos. Visagino savivaldybės centras. Labiausiai žinomas dėl netoli Visagino esančios Ignalinos AE (6 km nuo miesto; atidaryta 1983 m. pabaigoje, uždaryta 2009 m. pabaigoje). Planuojama šalia buvusios atominės elektrinės pastatyti naująją Visagino atominę elektrinę.
STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI |
Mieste yra kelios šventyklos:
|
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS |
Vaizdas:Educación.svg Švietimo ir ugdymo įstaigos: |
Visagino viešoji biblioteka |
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI |
Du pašto skyriai (centrinis LT-31001) |
Visagino ligoninė, pensionatas. |
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS |
Kultūros centras |
SUSISIEKIMAS |
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS |
Geografija
Miestą supa miškai, jis yra labiausiai į rytus nutolęs Lietuvos miestas. Pietuose telkšo Visagino ežeras, pietvakariuose – Kukuižės ežeriukas.
Mieste kelios plačios gatvės ir nedaug šalutinių gatvių. Visų gatvių ilgis – 45 kilometrai.
Geležinkelio stotis yra ant svarbaus geležinkelio Sankt Peterburgas-Varšuva, čia kursuoja Vilniaus-Sankt Peterburgo traukiniai, sujungiantys Visaginą taip pat ir su Pskovu bei Latvijos miestais – Daugpiliu ir Rezekne. Kursuoja vietinės reikšmės traukiniai Vilnius-Turmantas.
Autobusu galima nuvažiuoti į Vilnių, Kauną, Uteną, Daugpilį ir aplinkinių rajonų gyvenvietes.
Kraštinės koordinatės | |||||||||||
55° 37′ 00″ | |||||||||||
26° 23′ 50″ |
|
26° 27′ 30″ | |||||||||
55° 34′ 40″ |
<tabber>
OpenStreetMap=
|
|-| SSRS genštabas (1985–1990)=
Visaginas TSRS topografiniame žemėlapyje[2][3]. |
|-| Retromaps=
|
</tabber>
Istorija
Dabartinėje Visagino teritorijoje anksčiau buvo keli kaimai – dabartiniame miesto centre buvo Visagina, į rytus – Mykoliškė. 1971 m. sausio 27 d. Visagina kaip gyvenvietė buvo panaikinta.
Pradėjus Ignalinos AE statybas, pradėti kurti ir naujo miesto planai. 1975 m. vasarą jėgainės statybininkai atvilko ir prie pirmųjų daugiabučių namų pamatų pastatė didžiulį riedulį, kurio kontūrai daug kam primena Lietuvą. Šis riedulys tapo kertiniu miesto akmeniu, o diena (rugpjūčio 10 d.), kai jis čia buvo pastatytas, paskelbta miesto gimimo diena. Gyvenvietės projektą parengė architektas V. Akutinas.
Visaginas (tuometinis Sniečkus) buvo plečiamas, kadangi Ignalinos AE galėjo turėti net keturis reaktorius. Dalis suplanuoto miesto taip ir liko nepastatyta. 1977 m. rugsėjo 26 d. Sniečkus tapo miesto tipo gyvenviete, pakartotinai jos teisės patvirtintos 1984 m. gegužės 29 d. 1984 m. išvakarėse paleistas pirmasis Ignalinos AE reaktorius.
Atgavus nepriklausomybę buvo įkurta Visagino savivaldybė, suteiktos miesto teisės. 1992 m. rugsėjo 22 dieną LR Aukščiausiosios Tarybos nutarimu grąžintas Visagino pavadinimas – toks pavadinimas buvo vieno iš kaimų, stovėjusių šioje vietoje iki juos griaunant ir statant miestą.
Nepriklausomybės laikotarpiu mieste pradėti rengti country muzikos festivaliai „Visagino country“, pastatytos šventovės stačiatikiams ir katalikams. Miestas buvo tapęs populiariu dėl žemų būstų kainų, todėl nemažai pensijinio amžiaus žmonių persikeldavo gyventi į Visaginą.
1992–1995 m. mieste buvo įvestas tiesioginis Vyriausybės valdymas. 1995 m. suteiktos miesto teisės. 1996 m. patvirtintas Visagino herbas.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
---|---|---|---|
–1971 m. | Rimšės apylinkė | Ignalinos rajonas | |
1977–1995 m. | miesto tipo gyvenvietė | Ignalinos rajonas | |
1995–1999 m. | – | Ignalinos rajono savivaldybė | Utenos apskritis |
1999–2003 m. | – | Visagino savivaldybė | |
2003– | – | Visagino savivaldybės centras |
Pavadinimo kilmė
LKP CK sekretorius Algirdas Ferensas minėjo tokius svarstytus naujojo miesto vardus: Aukštaičiai, Aušrinė, Broluva (analogija su Bratsko miestu, išaugusiu prie gigantiškos hidroelektrinės ant Angaros upės), Galiūniškis, Galiūnai, Liaudėnai, Drauguva, Šviesūnai, Tarybiškės (analogija su Sovetsko miestu Kaliningrado srityje, buvusia Tilže), Gražuoliai, Sėliai, Taikūnai (analogija su gyvenviete Mirnu, deimantų sostine Jakutijoje), Saulėnai, Saulėtekiai, Uranija, Gabija.[4]
Pavadinimo pasirinkimą sąlygojo ir kalbiniai ypatumai. Norėta, kad jį būtų galima lengvai ištarti rusiškai ir daugeliu kitų kalbų. Pasirinkta Atomava, kurį esą ir japoniškai nesunkiai būtų galima ištarti. Tačiau vėliau buvo nutarta miestą pavadinti Sniečkumi – Lietuvos TSKP funkcionieriaus Antano Sniečkaus (1903–1974) garbei. Toks pavadinimas patvirtintas 1977 m. rugsėjo 26 d. LTSR AT prezidiumo įsaku.
1992 m. rugsėjo 22 d. Aukščiausiosios Tarybos nutarimu miestas pervadintas Visaginu pagal greta telkšantį Visagino ežerą (vandenvardinis vietovardis). Pastarasis gali būti yra kilęs nuo frazės „visi ginasi“ – legendos byloja kadaise ežere buvus daug gyvačių, nuo kurių visiems reikėję gintis. Kiti labiausiai svarstyti variantai buvo Drūkšiai ir Sėliai.
Ekonomika
Siekiama vystyti turizmą, nes Visagino kraštas ežeringas, vaizdingos apylinkės, geras susisiekimas. Pro Visaginą eina tarptautinės reikšmės geležinkelio linija Sankt Peterburgas-Daugpilis-Vilnius-Varšuva-Berlynas. Atsirado daug parduotuvių.
Gyventojai
Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m. | ||||||
1902 m. | 1921 m. | 1931 m.[5] | 1979 m.sur. | 1981 m. | ||
---|---|---|---|---|---|---|
27 | 28 | 30 | 6 212 | 9 800 | ||
1985 m. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m. | ||
22 000 | 32 438 | 29 554 | 22 361 | 19 446 | ||
|
Sovietiniais metais buvo statomi daugiausiai tarnybinių daugiabučiai, kuriuose buvo apgyvendinami elektrinės darbuotojai. Jie buvo atsiųsta iš kitų Sovietų Sąjungos pakraščių, daugiausia rusų, kadangi Lietuvoje nebuvo daug AE specialistų.
Šiuo metu dauguma – rusų, taip pat gyvena baltarusiai, ukrainiečiai, totoriai. Rusų kalba Visagine – „lingua franca“ (dominuojanti kalba). Visagine užrašai bei dokumentai neretai rašomi ir rusų kalba. Visaginas yra vienintelis miestas Lietuvoje, kuriame rusakalbiai gyventojai sudaro daugumą.
Referendumo dėl stojimo į ES metu balsuota gana pasyviai, didesnė dalis gyventojų balsavo „prieš“.
Urbanizacija
Visagino mieste gyvena apie 32 000 gyventojų. Prijungus prie Visagino savivaldybės dalį Ignalinos rajono teritorijos, atsirado kaimo gyventojų. Gyventojų skaičius vis mažėja.
Religinė sudėtis
- stačiatikiai – 10982 (40,42 %)
- katalikai – 7576 (27,88 %)
- ateistai – 7415 (27,29 %)
- sentikiai – 765 (2,82 %)
- kiti – mažiau nei po 0,5 %
Visagine musulmonai sudaro 0,46 % gyventojų – tai yra antra pagal gausumą musulmonų bendrija Lietuvoje.
Tautinė sudėtis
- rusai – 15491 (55,68 %)
- lietuviai – 4419 (15,88 %)
- gudai – 2863 (10,29 %)
- lenkai – 2541 (9,13 %)
- ukrainiečiai – 1583 (5,69 %)
- totoriai – 263 (0,95 %)
- kiti – mažiau nei po 0,5 %
Žymūs žmonės
- Ona Kolobovaitė, operos solistė
- Alina Orlova, atlikėja ir kompozitorė
- Ilja Aksionov, operos solistas
Sportas
Futbolas
Miestų partnerystė
Šaltiniai
- Sniečkus. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. - 54 psl.
- Po išskleistais sparnais: iš Visagino ir apylinkių kultūros istorijos: 1970–2008 (sud. Algirdas Kavaliauskas). – Utena: Utenos Indra, 2009. – 311 p.: iliustr. – ISBN 978-609-8004-31-1
- Europos miestai: Visaginas: albumas (sud. Tatjana Bogdanovič). – Vilnius: Sapnų sala, 2009. – ISBN 978-9955-611-50-9
- Visaginas: bibliografijos rodyklė, 1975–2009 / Visagino viešoji biblioteka. – Utena: Utenos Indra, 2010. – 600 p. – ISBN 978-609-8004-53-3
- Oficiali miesto svetainė
- Miesteliai.lt
- Neoficiali miesto svetainė (rusų k.)
- Nuotraukų galerija (rusų k.)
|