Visaginas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Visaginas
   H-Visaginas.jpg   
Visaginas001.JPG

Visaginas
Koordinatės:55°36′00″N 26°25′52″E / 55.600°N 26.431°E / 55.600; 26.431 (Visaginas)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Utenos apskritis
Savivaldybė: Vėliava Visagino savivaldybė
Gyventojų: 19 446 (2021 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)
Vardininkas: Vìsaginas
Kilmininkas: Vìsagino
Naudininkas: Vìsaginui
Galininkas: Vìsaginą
Įnagininkas: Vìsaginu
Vietininkas: Vìsagine
Istoriniai pavadinimai
  • Visagina (iki 1971)
  • Sniečkus (1975–1992)
Pašto kodas: centrinis LT-31001


Filmuota medžiaga.[1]

Vaizdas:Commons-logo.svg Vikiteka: VisaginasVikiteka

Visaginas – miestas Utenos apskrityje, 40 km į šiaurės rytus nuo Ignalinos. Visagino savivaldybės centras. Labiausiai žinomas dėl netoli Visagino esančios Ignalinos AE (6 km nuo miesto; atidaryta 1983 m. pabaigoje, uždaryta 2009 m. pabaigoje). Planuojama šalia buvusios atominės elektrinės pastatyti naująją Visagino atominę elektrinę.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Mieste yra kelios šventyklos:
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Vaizdas:Educación.svg Švietimo ir ugdymo įstaigos:
Japanese Map symbol (Library).svg Visagino viešoji biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Du pašto skyriai (centrinis LT-31001)
RWB Krankenhaus.svg Visagino ligoninė, pensionatas.
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
Kultūros centras
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS



Geografija

Paminklinis akmuo miesto centre

Miestą supa miškai, jis yra labiausiai į rytus nutolęs Lietuvos miestas. Pietuose telkšo Visagino ežeras, pietvakariuose – Kukuižės ežeriukas.

Mieste kelios plačios gatvės ir nedaug šalutinių gatvių. Visų gatvių ilgis – 45 kilometrai.

Geležinkelio stotis

Geležinkelio stotis yra ant svarbaus geležinkelio Sankt Peterburgas-Varšuva, čia kursuoja Vilniaus-Sankt Peterburgo traukiniai, sujungiantys Visaginą taip pat ir su Pskovu bei Latvijos miestais – Daugpiliu ir Rezekne. Kursuoja vietinės reikšmės traukiniai Vilnius-Turmantas.

Geležinkelio ruožas

Railway station template image.jpg

Visaginas


Autobusu galima nuvažiuoti į Vilnių, Kauną, Uteną, Daugpilį ir aplinkinių rajonų gyvenvietes.

Kraštinės koordinatės

Blank-50px.png   55° 37′ 00″   Blank-50px.png
26° 23′ 50″
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Vaizdas:RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
26° 27′ 30″
  55° 34′ 40″  


<tabber> OpenStreetMap=


Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Visaginas OpenStreetMap žemėlapyje

|-| SSRS genštabas (1985–1990)=

Visaginas TSRS topografiniame žemėlapyje[2][3].

|-| Retromaps=

'00 '10 '20 '30 '40 '50 '60 '70 '80 '90
1800s 1808 1812 1822 1832 1842 1854 1867 1871 1885 1896
1900s 1909 1915 1922 1936 1940
1942
1954 1967 1975 1985 1990
OpenStreetMap

</tabber>


Istorija

Dabartinėje Visagino teritorijoje anksčiau buvo keli kaimai – dabartiniame miesto centre buvo Visagina, į rytus – Mykoliškė. 1971 m. sausio 27 d. Visagina kaip gyvenvietė buvo panaikinta.

Pradėjus Ignalinos AE statybas, pradėti kurti ir naujo miesto planai. 1975 m. vasarą jėgainės statybininkai atvilko ir prie pirmųjų daugiabučių namų pamatų pastatė didžiulį riedulį, kurio kontūrai daug kam primena Lietuvą. Šis riedulys tapo kertiniu miesto akmeniu, o diena (rugpjūčio 10 d.), kai jis čia buvo pastatytas, paskelbta miesto gimimo diena. Gyvenvietės projektą parengė architektas V. Akutinas.

Visaginas (tuometinis Sniečkus) buvo plečiamas, kadangi Ignalinos AE galėjo turėti net keturis reaktorius. Dalis suplanuoto miesto taip ir liko nepastatyta. 1977 m. rugsėjo 26 d. Sniečkus tapo miesto tipo gyvenviete, pakartotinai jos teisės patvirtintos 1984 m. gegužės 29 d. 1984 m. išvakarėse paleistas pirmasis Ignalinos AE reaktorius.

Atgavus nepriklausomybę buvo įkurta Visagino savivaldybė, suteiktos miesto teisės. 1992 m. rugsėjo 22 dieną LR Aukščiausiosios Tarybos nutarimu grąžintas Visagino pavadinimas – toks pavadinimas buvo vieno iš kaimų, stovėjusių šioje vietoje iki juos griaunant ir statant miestą.

Nepriklausomybės laikotarpiu mieste pradėti rengti country muzikos festivaliai „Visagino country“, pastatytos šventovės stačiatikiams ir katalikams. Miestas buvo tapęs populiariu dėl žemų būstų kainų, todėl nemažai pensijinio amžiaus žmonių persikeldavo gyventi į Visaginą.

19921995 m. mieste buvo įvestas tiesioginis Vyriausybės valdymas. 1995 m. suteiktos miesto teisės. 1996 m. patvirtintas Visagino herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1971 m. Rimšės apylinkė Ignalinos rajonas
19771995 m. miesto tipo gyvenvietė Ignalinos rajonas
19951999 m. Ignalinos rajono savivaldybė Utenos apskritis
19992003 m. Visagino savivaldybė
2003 Visagino savivaldybės centras


Pavadinimo kilmė

LKP CK sekretorius Algirdas Ferensas minėjo tokius svarstytus naujojo miesto vardus: Aukštaičiai, Aušrinė, Broluva (analogija su Bratsko miestu, išaugusiu prie gigantiškos hidroelektrinės ant Angaros upės), Galiūniškis, Galiūnai, Liaudėnai, Drauguva, Šviesūnai, Tarybiškės (analogija su Sovetsko miestu Kaliningrado srity­je, buvusia Tilže), Gražuoliai, Sėliai, Taikūnai (analogija su gyvenviete Mirnu, deimantų sostine Jakutijoje), Saulėnai, Saulėtekiai, Uranija, Gabija.[4]

Pavadinimo pasirinkimą sąlygojo ir kalbiniai ypatumai. Norėta, kad jį būtų galima lengvai ištarti rusiškai ir daugeliu kitų kalbų. Pasirinkta Atomava, kurį esą ir japoniškai nesunkiai būtų galima ištarti. Tačiau vėliau buvo nutarta miestą pavadinti Sniečkumi – Lietuvos TSKP funkcionieriaus Antano Sniečkaus (1903–1974) garbei. Toks pavadinimas patvirtintas 1977 m. rugsėjo 26 d. LTSR AT prezidiumo įsaku.

1992 m. rugsėjo 22 d. Aukščiausiosios Tarybos nutarimu miestas pervadintas Visaginu pagal greta telkšantį Visagino ežerą (vandenvardinis vietovardis). Pastarasis gali būti yra kilęs nuo frazės „visi ginasi“ – legendos byloja kadaise ežere buvus daug gyvačių, nuo kurių visiems reikėję gintis. Kiti labiausiai svarstyti variantai buvo Drūkšiai ir Sėliai.

Ekonomika

Tipiniai gyvenamieji namai
Miesto centre stovinti kolona su Geigerio skaitikliu, fiksuojančiu radiacijos lygį

Siekiama vystyti turizmą, nes Visagino kraštas ežeringas, vaizdingos apylinkės, geras susisiekimas. Pro Visaginą eina tarptautinės reikšmės geležinkelio linija Sankt Peterburgas-Daugpilis-Vilnius-Varšuva-Berlynas. Atsirado daug parduotuvių.

Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.
1902 m. 1921 m. 1931 m.[5] 1979 m.sur. 1981 m.
27 28 30 6 212 9 800
1985 m. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur. 2021 m.
22 000 32 438 29 554 22 361 19 446

Sovietiniais metais buvo statomi daugiausiai tarnybinių daugiabučiai, kuriuose buvo apgyvendinami elektrinės darbuotojai. Jie buvo atsiųsta iš kitų Sovietų Sąjungos pakraščių, daugiausia rusų, kadangi Lietuvoje nebuvo daug AE specialistų.

Šiuo metu dauguma – rusų, taip pat gyvena baltarusiai, ukrainiečiai, totoriai. Rusų kalba Visagine – „lingua franca“ (dominuojanti kalba). Visagine užrašai bei dokumentai neretai rašomi ir rusų kalba. Visaginas yra vienintelis miestas Lietuvoje, kuriame rusakalbiai gyventojai sudaro daugumą.

Referendumo dėl stojimo į ES metu balsuota gana pasyviai, didesnė dalis gyventojų balsavo „prieš“.

Urbanizacija

Visagino mieste gyvena apie 32 000 gyventojų. Prijungus prie Visagino savivaldybės dalį Ignalinos rajono teritorijos, atsirado kaimo gyventojų. Gyventojų skaičius vis mažėja.

Religinė sudėtis

Visagine musulmonai sudaro 0,46 % gyventojų – tai yra antra pagal gausumą musulmonų bendrija Lietuvoje.

Tautinė sudėtis

Žymūs žmonės

Sportas

Futbolas

Miestų partnerystė

Šaltiniai

  1. Visaginas. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. Visaginas SSRS genštabas 1985–1990 m.
  3. Visaginas loadmap.net
  4. Prisiminimų knyga „Rytoj to nebus“. Goda Ferensienė.
  5. ''Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, t. 1, Warszawa 1938, s. 12.
  • Sniečkus. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. - 54 psl.
  • Po išskleistais sparnais: iš Visagino ir apylinkių kultūros istorijos: 1970–2008 (sud. Algirdas Kavaliauskas). – Utena: Utenos Indra, 2009. – 311 p.: iliustr. – ISBN 978-609-8004-31-1
  • Europos miestai: Visaginas: albumas (sud. Tatjana Bogdanovič). – Vilnius: Sapnų sala, 2009. – ISBN 978-9955-611-50-9
  • Visaginas: bibliografijos rodyklė, 1975–2009 / Visagino viešoji biblioteka. – Utena: Utenos Indra, 2010. – 600 p. – ISBN 978-609-8004-53-3
  • Oficiali miesto svetainė
  • Miesteliai.lt
  • Neoficiali miesto svetainė (rusų k.)
  • Nuotraukų galerija (rusų k.)

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 116% (+13392-592=12800 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius – 2% (+224-1656=-1432 wiki spaudos ženklai).
  • Aloyzas Rapševičius – redaktorius – 1% (+138-0=138 wiki spaudos ženklai).