Visuotinė lietuvių enciklopedija
Visuotinė lietuvių enciklopedija (VLE) – Mokslo ir enciklopedijų leidyklos nuo 2001 m. leidžiama universali enciklopedija. VLE – pirmoji spausdintinė universalioji enciklopedija lietuvių kalba, leidžiama po Lietuvos valstybingumo atkūrimo, papildanti 1976–1985 m. leistą Lietuviškąją tarybinę enciklopediją (13 tomų).[reikalingas šaltinis]
Apimtis
Iki 2014 m. numatyta išleisti 25 tomus (su papildymais) po 800 puslapių (bendra apimtis – apie 20 000 psl.). Iki 2012 m. sausio mėnesio buvo išleista 20 enciklopedijos tomų.
Iš viso VLE enciklopedijoje leidimo pradžioje planuota patalpinti apie 115 000 straipsnių (iš jų 78 % – dalykinių, o 22 % – bibliogramų), numatyta įdėti apie 24 000 iliustracijų, 650 žemėlapių. Manoma, kad baigus leisti enciklopediją, kartu su papildomais tomais VLE bus per 130 000 straipsnių.
Akcentai
VLE - lietuvių kalba leidžiama enciklopedija, todėl daugiausiai dėmesio skiriama Lietuvai, lietuviams ir lituanistinėms temoms (lietuvių asmenybėms, organizacijoms, kalbai, kultūrai, tautinei veiklai). Šie straipsniai sudarys apie 20-25 % visų straipsnių ir iliustracijų (vien asmenybėms aprašyti numatyta apie 6000 straipsnių). Atskiruose teminiuose straipsniuose yra lituanistikai pašvęsti straipsniai - skirti Lietuvai ir lietuviams. Daug vietos VLE skiriama SSRS okupacijos metais draustoms ar ignoruotoms temoms: Lietuvos valstybingumui, katalikų bažnyčios, kariuomenės istorijai, Lietuvos pasipriešinimui nacių Vokietijos ir SSRS okupacijai, Lietuvos valstybės istorijai, Mažajai Lietuvai, užsienio lietuvių gyvenimui, Lietuvos išlaisvinimui skirtai patriotinei veiklai.[1] Juozapas Girdzijauskas teigė, jog VLE objektyviai supažindins... visuomenę su pasaulio kultūra, užfiksuos šiuolaikinį mokslo lygį, propaguos žmonijos humanistines vertybes, padės Lietuvos žmonėms įveikti sovietų ideologiją.
Išleisti tomai
- 2001, T. I: A-Ar, 799, [1] p. + priedas (30 p.)
- 2002, T. II: Arktis-Beketas, 799, [1] p. + priedas (31 p.)
- 2003, T. III: Beketeriai-Chakasai, 800 p. + VLE žml. pagrindiniai sutartiniai ženklai (1 lapas)
- 2003, T. IV: Chakasija-Diržių kapinynas, 832 p. + priedas (64 p.)
- 6200 straipsnių (816 lituanistinių straipsnių, be to dar 167 straipsniai turi lituanistines dalis; kartu tai sudaro sudaro 19,6 %), 722 iliustracijos, 347 portretai ir 7 žemėlapiai. Be to yra III bei IV tomų priedas (yra atskirais straipsniais neaprašomų lotyniško pagrindo abėcėles vartojančių kalbų tikrinių vardų autentiškos bei adaptuotos formos).
- 2004, T. V: Dis-Fatva; I-IV tomo papildymai, 800 p.
- 2004, T. VI: Fau-Goris, 832 p. + priedas (64 p.)
- 2005, T. VII: Gorkai-Imermanas, 800 p.
- 2005, T. VIII: Imhof-Junusas, 847, [1] p. + 1 priedas (77 p.)
- 4300 straipsnių (apie 22 proc. – 680 straipsnių – lituanistiniai), apie 670 iliustracijų, 230 portretų, 55 žemėlapiai).
- 2006, T. IX: Juocevičius-Khiva, 800 p.
- 2006, T. X: Khmerai-Krelle. I-X tomo papildymai, 831, [1] p. + 1 priedas (55 p.)
- 2007, T. XI: Kremacija-Lenzo taisyklė, 816 p.
- 2008, T. XII: Lietuva, 848 p.
- 2008, T. XIII: Leo–„Magazyn Wileński“, 800 p.
- 2008, T. XIV: Magdalena–México, 800 p.
- 2009, T. XV: Mezas–Nagurskiai, 800 p.
- 2009, T. XVI: Naha-Omuta, 800 p.
- 2010, T. XVII: On-Peri, 800 p.
- 2010, T. XVIII: Perk-Pra, 816 p.
- 2011, T. XIX: Pre-Reu, 816 p.
- 2011, T. XX: Rėv–Sal, 816 p.
Kitų tomų išleidimo terminai
- 2012, T. XXI.
- 2012, T. XXII.
- Papildomi tomai (3 vnt.), iki 2014.
Mokslinė taryba bei redakcijos
Straipsnius VLE rašo apie 900 autorių (vienam enciklopedijos tomui).
Suburta 23-25 asmenų mokslinė redakcinė VLE taryba, kuriai vadovauja Lietuvos mokslų akademijos prezidentas Valdemaras Razumas, tarybos pirmininkas – Stasys Vaitekūnas, pirmininko pavaduotojas – Antanas Buračas, sekretorius – Antanas Račis. Vyriausieji moksliniai redaktoriai Ona Pečiulienė, Romualdas Simonaitis, vyriausiasis dailininkas – Albertas Broga.
Kūrybinis darbas vyksta pasiskirsčius į atskirų sričių redakcijas:
- Filosofijos, teologijos ir filologijos redakcija (tvarko apie 12 % visos VLE apimties);
- Menotyros redakcija (13 %);
- Visuotinės istorijos redakcija (13 %);
- Lietuvos istorijos redakcija (9 %);
- Socialinių mokslų redakcija (9 %);
- Biologijos ir medicinos mokslų redakcija (13 %);
- Geografijos ir geologijos mokslų redakcija (13 %);
- Tiksliųjų ir technologijos mokslų redakcija (18 %).
Formos kritika
Dauguma šiuolaikinių enciklopedijų yra ne tik spausdinamos, bet ir yra leidžiamos elektronine forma – greta spausdintinės versijos skaitytojams yra pateikiamas kompaktinis diskas CD arba jis yra platinimas atskirai. Taip yra palengvinama terminų paieška, neatsiliekama nuo laikmečio naujovių bei technologijų, išleidžiant integruotą popierinę ir elektroninę enciklopedijos versijas[reikalingas šaltinis].
Enciklopedijos tomų pataisymai, papildymai pateikiami ne atskirame, o vėlesniuose (kas penktame) VLE tomuose. Todėl skaitytojas priverstas tikrinti pateiktą informaciją, vartydamas vėlesnius tomus ir ieškodamas juose galimų papildymų ar patikslinimų, vietoj to, kad tekstas būtų pateikiamas kompaktiškai vienoje vietoje (pvz., el. versijoje kaip enciklopedijos priede su atitinkama paieškos sistema)[reikalingas šaltinis].
Tačiau kitų šalių patirtis rodo, kad skaitmeninama tik tuomet, kai parengiama ir išleidžiama visa enciklopedija bei atsiranda rimtesnis poreikis ją atnaujinti. Todėl Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas ketina skaitmeninti enciklopediją išleidus visus planuotus tomus. Jau yra svarstoma ir apie šakinių enciklopedijų skaitmeninimą[reikalingas šaltinis].
Literatūra
- Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. ISBN 5-420-01486-6
Šaltiniai
- ↑ http://www.meli.lt/lt.php/naujos-knygos/enciklopedijos/ Enciklopedijos. Visuotinė lietuvių enciklopedija