Vladas Dutkevičius

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Vladas Dutkevičius

Gimė 1889 m. kovo 23 d.
Baisogala
Mirė 1945 m. sausio 8 d. (55 m.)
Šiauliai

Veikla
Pedagogas pradinių mokyklų mokytojas, vargonininkas, chorvedys, švietėjas, knygnešys

Alma mater Kauno muzikos mokykla

Vladas Dutkevičius (1889 m. kovo 23 d. Baisogaloje1945 m. sausio 8 d. Šiauliuose) – Pedagogas pradinių mokyklų mokytojas, vargonininkas, chorvedys, švietėjas, knygnešys.

Anykštėno Biografija

Gimimo data pagal naująjį kalendorių – 1889 m. kovo 22 d.

1901 m. baigė Radviliškio pradinę liaudies mokyklą, lankė Šiaulių gimnaziją.

Išmokęs skaityti ir rašyti, V. Dutkevičius pradėjo daraktoriauti kaimo mokyklose, o įgijęs muzikos žinių, ėmė vargonininkauti ir vadovauti chorams. 19091913 m. jis vadovavo Šiaulių Šv. Juozapo katalikų darbininkų draugijos ir "Varpo" draugijos chorams, organizavo vakarus – vaidinimus su dainomis. 1913 m. sausio 13 d. Radviliškio klube jis pastatė Miko Petrausko operetę "Kaminkrėtys ir malūnininkas".

Toliau tobulindamasis, 19111913 m. jis mokėsi Vilniaus imperatoriškojoje muzikos mokykloje, kur baigė keturių klasių kursą.

19141917 m. V. Dutkevičius dirbo vargonininku Viekšniuose (Mažeikių raj.) ir vadovavo Viekšnių chorui, talkino Mažeikių gimnazijos muzikos mokytojui P. Vasiliauskui. 19151917 m. jis buvo Mažeikių "Saulės" draugijos pradžios mokyklos vedėjas. Nuo 1917 m. rugsėjo pusmetį jis dirbo Aukštelkų (Radviliškio raj.) pradžios mokyklos vedėju, perkeltas 1918 m. sausį, 19181919 m. buvo Paežerių (Radviliškio raj.) pradžios mokyklos mokytojas. Paežeriuose bei gretimuose Užuožeriuose jis subūrė kaimo jaunimo chorus, surengė vakarų-koncertų.

1919 m. rudenį persikėlęs į Rytų Aukštaitiją, 19191922 m. V. Dutkevičius dirbo Subačiaus (Kupiškio raj.) pradžios mokyklos vedėju, kartu buvo ir Subačiaus bažnyčios vargonininkas. 19221923 m. jis dirbo Surdegio, Anykščių raj. pradžios mokyklos vedėju. Šiuo laikotarpiu jis išgarsėjo kaip geriausias Panevėžio krašto mokytojas. 1923 m. jis buvo Surdegio žemės ūkio draugijos narys.

1919, 1920 ir 1921 m. jis lankė Švietimo ministerijos Kaune mokytojams organizuotus aukštesniuosius kursus ir įgijo pradžios mokyklos mokytojo cenzą. 19201923 m. jis tobulinosi Juozo Naujalio vargonininkų kursuose.

19231929 m. V. Dutkevičius dirbo vargonininku ir chorvedžiu Spirakiuose (Panevėžio raj.), 1926 m. ir vėliau buvo ir Spirakių pradžios mokyklos mokytojas. Spirakiuose jis parengė pavasarininkų chorą 1928 m. visos Lietuvos dainų šventei Kaune.

19291932 m. jis gyveno ir dirbo Panevėžyje. 19291930 m. jis buvo Panevėžio pradžios mokyklos Nr. 11 vedėjas ir lenkų draugijos "Pochodnia" Panevėžio mokytojų kursų muzikos ir dainavimo mokytojas, 19291932 m. – pirmasis naujos Kristaus Karaliaus katedros vargonininkas. Katedros chorą jis parengė 1930 m. visos Lietuvos dainų šventei Kaune. 19311932 m. jis papildomai mokėsi Kauno muzikos mokykloje vargonuoti ir diriguoti.

19321938 m. V. Dutkevičius gyveno ir dirbo Kretingoje. Jis dirbo Kretingos bažnyčioje vargonininku ir vadovavo chorams Kretingoje, buvo Kretingos pranciškonų gimnazijos mokytojas. 1938 m. dainų šventei Klaipėdoje jis parengė du didelius chorus – Šaulių kuopos iš 57 dalyvių ir jaunalietuvių iš 58 dalyvių.

Nuo 1938 m. rudens iki gyvenimo pabaigos jis gyveno ir dirbo Šiauliuose.

Šalia vargonininkavimo ir pedagoginės veiklos V. Dutkevičius statė ir režisavo muzikinius bei dramos veikalus. Jis turėjo gražų solisto balsą (tenoras), Miko Petrausko bei Vlado Paulausko operetėse atlikdavo solo partijas.

Jaunystėje jis buvo laikraščių "Vargonininkas" ir "Viltis" korespondentas, XX a. pradžioje platino draudžiamą lietuvišką spaudą. Iki 1938 m. jis buvo šaulys rėmėjas, 19261938 m. – Liaudies mokytojų sąjungos narys.

V. Dutkevičius buvo apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečio medaliu (1928 m.).

Jis mokėjo lenkų, rusų ir vokiečių kalbas.

Buvo vedęs, užaugino keturias dukteris: Danutė Dutkevičiūtė-Kuzinienė (19232000) – muzikos pedagogė, muzikologė, Laima Dutkevičiūtė-Burkšaitienė (g. 1933 m.) – mokslininkė etnomuzikologė, muzikos pedagogė ir kt.

Mirė 1945 m. sausio 8 d. Šiauliuose.

V. Dutkevičiaus gyvenimas ir veikla pristatoma Boleslovo Zubricko enciklopediniame žinyne "Pasaulio lietuvių chorvedžiai" (1999 m.).

Biografija

1901 m. Radviliškyje baigęs liaudies mokyklą, lankė Šiaulių vyrų gimnaziją, o 19111913 m. mokėsi Vilniaus muzikos mokykloje, 1919, 1920 ir 1921 m. lankė Švietimo ministerijos organizuojamus mokytojams aukštesniuosius kursus Kaune ir įgijo pradžios mokyklos mokytojo cenzą.

19201923 m. tobulinosi Juozo Naujalio vargonininkų kursuose, 19311932 m. vargonuoti ir diriguoti mokėsi Kauno muzikos mokykloje.

Išmokęs skaityti ir rašyti, pradėjo daraktoriauti kaimo mokyklose, o įgijęs muzikos žinių, ėmė vargonininkauti ir vadovauti chorams. 19091913 m. vadovavo Šiaulių Šv. Juozapo katalikų darbininkų draugijos ir „Varpo“ draugijos chorams, organizavo vakarus – vaidinimus su dainomis.

Nuvykęs į Radviliškį, 1913 m. sausio 13 d. vietos klube pastatė Miko Petrausko operetę „Kaminkrėtys ir malūnininkas". 19141917 m. vargonininkavo ir vadovavo chorui Viekšniuose (Akmenės raj.), 19181919 m. mokytojavo Paežerių pradžios mokykloje. Suorganizavo Paežerių ir Užuožerių kaimų jaunimo chorą, surengė vakarų – koncertų. Metus kitus mokytojavo ir vargonininkavo Mažeikiuose, Kaltinėnuose, Aukštelkuose, Subačiuje, Surdegyje.

19231929 m. dirbo Spirakiuose, pavasarininkų chorą parengė 1928 m. visos Lietuvos dainų šventei Kaune. 1929–1932 m. dirbo Panevėžyje: mokytojavo lenkų gimnazijoje ir vargonininkavo Kristaus Karaliaus katedroje. Katedros chorą parengė 1930 m. visos Lietuvos dainų šventei Kaune.

19321938 m. vargonininkavo ir vadovavo chorams Kretingoje. 1938 m. dainų šventei Klaipėdoje parengė du didelius chorus – Šaulių kuopos (57 dalyviai) ir jaunalietuvių (58 dalyviai). Nuo 1938 m. rudens iki mirties gyveno ir dirbo Šiauliuose.

V. Dutkevičius statė ir režisavo muzikinius bei dramos veikalus. Turėjo gražų tenoro balsą, Miko Petrausko bei Vlado Paulausko operetėse atlikdavo solo partijas. Buvo laikraščių „Vargonininkas“ ir „Viltis“ korespondentas, platino draudžiamą spaudą. 1928 m. prezidento Antano Smetonos apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečio medaliu.

Išaugino 4 dukteris, iš kurių Danutė Dutkevičiūtė-Kuzinienė ir Laima Dutkevičiūtė-Burkšaitienė yra žinomos muzikologės.[1]

Šaltiniai

  1. Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.


Autorius: Anykštėnų biografijos - Tautvydas Kontrimavičius

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 98% (+9087-66=9021 wiki spaudos ženklai).
  • Rimantas Lazdynas – redaktorius – 3% (+247-0=247 wiki spaudos ženklai).