Vokiečių kalba

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
 Vaizdas:Crystal Clear action spellcheck.png  Šį straipsnį ar jo skyrių reikėtų peržiūrėti.
Būtina ištaisyti gramatines klaidas, patikrinti rašybą, skyrybą, stilių ir pan.
Ištaisę pastebėtas klaidas, ištrinkite šį pranešimą ir apie tai, jei norite, praneškite Tvarkos projekte.
Vokiečių kalba
Deutsch
Kalbama: Austrijoje, Belgijoje, Italijoje, Lichtenšteine, Liuksemburge, Namibijoje, Šveicarijoje, Vengrijoje, Vokietijoje, JAV, Kanadoje, Argentinoje, Australijoje, Brazilijoje, PAR, NVS ir kitur
Kalbančiųjų skaičius: apie 120 mln. (gimtoji),[1][2]
apie 80 mln. (negimtoji)[1]
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių: 10
Kalbos išnykimas:
Kilmė:

Indeuropiečių
 germanų
  vakarų germanų
   vokiečių aukštaičių
    vokiečių

Rašto sistemos:
Oficialus statusas
Oficiali kalba: Austrijos vėliava Austrija
Belgijos vėliava Belgija
Italijos vėliava Italija tik Pietų Tirolije
Lichtenšteino vėliava Lichtenšteinas
Liuksemburgo vėliava Liuksemburgas
Šveicarijos vėliava Šveicarija
Vokietijos vėliava Vokietija
Europos Sąjungos vėliava Europos Sąjunga (oficiali ir darbo kalba)

Taip pat oficiali kalba:
Prancūzijos vėliava Prancūzija („Regioninė kalba“ Elzaso regione ir Mozelio departamente)[3],
Namibijos vėliava Namibija („Nacionalinė kalba“; iki 1990 m. buvo oficiali kalba)[4],
Lenkijos vėliava Lenkija („Pagalbinė kalba“ daugelyje bendruomenių)[5],
Slovakijos vėliava Slovakija: Vaizdas:KrahuleWappen.gif Krahulėje („Oficiali kalba“ savivaldybės mastu)[6]
Vatikano vėliava Vatikanas (Šveicarų sargybos kalba)[7]


Pripažinta mažumų kalba:
Čekijos vėliava Čekija[8]
Danijos vėliava Danija[9]
Kazachijos vėliava Kazachija [10]
Kirgizijos vėliava Kirgizija[11]
Italijos vėliava Italija[12]
Rumunijos vėliava Rumunija[13]
Rusijos vėliava Rusija[14]
Slovakijos vėliava Slovakija[6]
Vengrijos vėliava Vengrija[15]

Prižiūrinčios institucijos: Rat für deutsche Rechtschreibung
Kalbos kodai
ISO 639-1: de
ISO 639-2: ger (B), deu (T)
ISO 639-3: deu

Vokiečių kalba (vok. Deutsche Sprache arba vok. Deutsch) – indoeuropiečių kalbų šeimos, germanų kalbų grupės, vakarų germanų šakos kalba. Daugiausiai vartojama pačių vokiečių Vokietijoje ir vokiečių kalbos tarmėmis kalbančiose šalyse - Austrijoje, Lichtenšteine, Liuksemburge, vokiškai kalbančiuose Šveicarijos kantonuose, rytų Belgijoje, Italijoje (Pietų Tirolyje), Prancūzijoje (Elzase). Vokiškai kalbančių mažumų yra Vidurio Europoje, bei kitose pasaulio šalyse. Viena iš Namibijos regioninių kalbų. Europos sąjungoje vokiečių kalba yra pirmoje vietoje, pagal žmonių kiekį kuriems ši kalba yra gimtoji ir yra laikoma viena iš Pasaulinių kalbų[16].

Istorija

Vokiečių kalba kūrėsi iš frankų, alemanų, bavarų ir iš dalies senovės saksų ir fryzų tarmių.

Iki VII a. susidarė dvi tarmių grupės – aukštaičių ir žemaičių kalbos. Skiriamos šios rašto kalbos: senoji (VIII-XII a.) ir vidurinė (XIII-XV a.) vokiečių žemaičių kalba (jos saksų žemaičių tarme IX-XV a. yra sukurta grožinės literatūros, o iš frankų žemaičių tarmės susidarė flamandų ir olandų kalbos).

Vokiečių kalbos istorija dažnai skirtoma į keturias pakopas:

  • senoji (Althochdeutsch; 7501050 m.),
  • vidurinė (Mittelhochdeutsch; 1050-1350 m.),
  • ankstyvoji (Frühneuhochdeutsch; 1350-1650 m.) ir
  • naujoji (Neuhochdeutsch; nuo 1650 m.) vokiečių aukštaičių kalba.
Vaizdas:Sprachenkarte Deutschland1880.png
Istorinis vokiečių kalbos paplitimas, neskaitant Baltijos vokiečių, Volgos vokiečių ir užjūryje gyvenančių vokiečių teritorijų, 1880 m. Šitame istoriniame žemėlapyje, pagal to meto Vokietijos imperijoje gyvavusią nacionalistinę dvasią[17], vaizduojamos nevisiškai tiksliai kalbos ir tautos[18], o Nyderlandų ir šiaurės Belgijos gyventojai sulyginami su šiaurės vokiečiais (vok. „Niederdeutschen“). Daugiau apie tai:[19]

Senosios vokiečių aukštaičių kalbos rašto paminklų (tarmiškų), išliko labai nedaug, vidurine vokiečių kalba buvo sukurta riterių poezijos, ankstyvoji – įsigalėjo raštvedyboje. Seniausi rašytiniai paminklai sukurti VIII a. viduryje lotyniškais rašmenimis. Jos unifikaciją skatino spausdintinių knygų atsiradimas, reformacija ir M. Liuterio Biblijos vertimas, naujajai įsitvirtinti padėjo atsiradusi periodinė spauda ir vokiečių klasikinė literatūra.

Kitų kalbų įtaka

Dėl vokiečių kalbos padėties viduryje Europos šimtmečius ji buvo veikiama kitų kalbų.

Viduramžiais ir prieš tai vokiečių kalbą labiausiai veikė lotynų kalba. Taip daug kasdienių žodžiu, labiausiai architektūros ir religijos srityse (tarkim dominieren - dominuoti, Fenster - langas, Keller - rūsys, Kloster - vienuolynas), kilę iš lotynų kalbos. Graikų kalba vokiečių kalbą stipriai paveikė religijos, mokslo ir filosofijos srityse (perimti žodžiai: Demokratie, Krypta, Philosophie, Physik). Naujai susidarę žodžiai, tarkim gydytojui pavadinti, Arzt, Mediziner ir šnekamojoje kalboje naudojamas Doktor, nustelbė seniau vartotus žodžius Laachi (Lachi) und Bader.

Vėliau didžiausią įtaką padarė prancūzų kalba. Po Trisdešimtmečio karo daugelyje dvarų buvo kalbama prancūziškai ir net Prūsijos karaliai prancūzų kalbą mokėjo geriau nei vokiečių. Į vokiečių kalbą atėjo tokie žodžiai kaip Boulevard - bulvaras, Konfitüre - uogienė, Trottoir - šaligatvis.

Kai kurie žodžiai perimti iš slavų kalbų (tarkim Grenze - pasienis, muitinė, Gurke - agurkas, Pistole - pistoletas), Jidiš, bei Rotvelš (Rotwelsch) kalbų (tarkim Kaff - sąvartynas, netvarka - netvarka, Zoff - problema), bet įtaka, palyginus su prieš tai minėtomis kalbomis, buvo labai nedidelė.

Įvairiuose srityse, tokiose kaip: prekyba (Magazin - žurnalas, Tarif - tarifas, Tara), botanika (Orange - apelsinas, Kaffee - kava, Ingwer - imbieras), medicina (Elixier - aleksieras, Balsam - balzamas), matematika (Algebra, Algorithmus - algoritmas, Ziffer - dalis), chemija (alkalisch - šarminis, Alkohol - alkoholis) ir astronomija (Almanach - almanachas, Zenit - zenitas) nemažą įtaką padarė arabų kalba. Taip pat kasdieninėje kalboje, Koffer - lagaminas, Benzin - benzinas arba Limonade - limonadas, yra perimtų žodžių.

Nuo XX a. vidurio didžiausią įtaką vokiečių kalbi daro anglų kalba. Ji labai stipriai įtakoja šiuolaikinę vokiečių kalbą. Ekspertu ši įtaka yra skirtingai kritikuojama. Tarkim kai yra pakankamai daug vokiškų sinonimų, vis tiek yra naudojamas angliškas žodis.

Kalbos politika, kuri yra praktikuojama Prancūzijoje ir Islandijoje, kur siekiama rasti atitikmenį angliškam žodžiui, Vokietijoje nebepraktikuojama nuo XX a. vidurio.

Geografinis paplitimas

Vokiečių kalbos paplitimas psaulyje

Orange: Amtssprache; gelb: Verkehrsprache
Orange: Amtssprache; gelb: Verkehrsprache Legenda:

██ Valstybinė kalba

██ Susisiekimo, nacionalinė arba regioninė kalba

██ (kvadratai) Vokiečių kalbos mažumos

Europa

DACH arba D-A-CH (Vokietija-Austrija-Šveicarija). Šalys, kuriose vokiečių kalba yra labiausiai paplitusi.

Vokiečių kalba yra labiausiai paplitusi Europoje[16]. Jos geografiniai paplitimo kampai yra: vakarinis vokiečių kalba arba jos dialektu kalbančių regionų ir šalių taškas Vidurio Europoje yra Rammerech bendruomenė Liuksemburge. Tiksliai 850 km į pietus randasi Deutsch Jahrndorf bendruomenė Burgenlande, Austrijoje. Šiauriausias taškas yra List bendruomenė, Sylto saloje, Vokietijoje, beveik 1005 km nuo šiauriausio jos taško nutolusi yra Zermatt bendruomenė Šveicarijoje, kuri yra piečiausias vokiečių kalbos taškas.

Vokietijoje šie geografiniai kampai yra List, Oberstdorf, Selfkant ir Görlitz bendruomenės.

Vokiečių yra:

Kitos vokiškai kalbančios bendruomenės yra:

  • Baltijos šalyse (žr. Baltijos vokiečiai, Rytprūsiai ir Rusijos vokiečiai),
  • rytų Belgijoje (apie 78 000 belgų kaip gimtąją kalbą nurodo vokiečių),
  • Čekijoje (vokiečių mažumą šalyje sudaro apie 41 200 arba 0,4 % šalies gyventojų),
  • Danijos pietuose (apie 20 tūkst.[20] vokiečių kalba vokiečių kaip gimtąją kalbą. Taip pat vokiečių yra pripažinta regioninė kalba[21]),
  • Italijoje (iš 487 tūkst. Pietų Tirolio gyventojų (pagal 2006 m. duomenis) 69 % nurodo vokiečių kaip gimtąją kalbą),
  • Lenkijoje (pagal 2002 m. Lenkijos gyventojų surašymą, šalyje gyveno 153 tūkst. arba 0,381 % vokiečių),
  • Prancūzijoje (elzasiečių Elzase ir lotaringiečių Lotaringijoje tarmėmis kalba apie 1,2 mln žmonių. Skaičius nuolat mažėja ypač Lotaringijoje ir miestuose),
  • Rumunijoje (nuo 40 tūkst. iki 50 tūkst. tai yra apie 0,2-0,3 % Rumunijos gyventojų, vokiečių yra gimtoji kalba. Pripažinta mažumų kalba. Leidžiamas savaitinis laikraštis Sibiu mieste Hermannstädter Zeitung[22]),
  • Rusijoje (pagal 2002 m. Rusijos gyventojų surašymą, šalyje gyveno 597 212 vokiečių, tačiau tik dalis Rusijos vokiečių kalba vokiečių kaip gimtąją kalba),
  • Vengrijos dalyse (oficialiai apie 200 tūkst. vokiečių, o iš jų tik apie 50 tūkst. kalbą vokiečių kaip gimtąją kalbą)

ir daugumoje kitose Europos šalyse.

Baltijos šalyse
Pagrindinis straipsnis – Baltijos vokiečiai.

Baltijos šalyse Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje gyvena apie 8 000 vokiečių (tai daugiausiai Baltijos vokiečiai, Rytprūsiai ir Rusijos vokiečiai), kuriems dažniausiai vokiečių aukštaičių arba Plattdeutsch tarmės yra gimtoji kalba. Estijoje gyvenančių vokiečių skaičius yra apie 2000 (2000 m. buvo 1870), Latvijoje apie 3000 (2004 m. buvo 3311) ir Lietuvoje apytiksliai 3000 [23]. Iš 3243 Lietuvoje gyvenančių vokiečių, vokiečių kaip gimtąją kalba, bekalba tik 804 gyventojai.

Vaizdas:NamibiaMehrsprachigkeit.jpg
Namibijoje vokiečių kalba yra viena iš regioninių kalbų. Nuotraukose pavaizduoti užrašai anglų, vokiečių, afrikanų ir ošivambo kalbomis.

Kitur

Neskaitant Europos šalių, vokiškai kalbančiu bendruomenių yra Kazachstane, Kanadoje, JAV, Brazilijoje, Paragvajuje, Argentinoje, Australijoje, PAR ir kitose šalyse. Namibijoje vokiečių kalba yra viena iš nacionalinių ir susisiekimo kalbų (nuo 1984 m. iki 1990 m. buvo oficiali kalba), kuri taip pat plačiai naudojama komercijoje.

Vaizdas:NamibiaDeutscheSprache.jpg
Namibijoje vokiečių kalba yra naudojama kasdieniniame gyvenime.
Šalis Vokiečių kalbos poplitimas (už Europos ribų)[24]
Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos 5,000,000
Brazilijos vėliava Brazilija 3,000,000
Argentinos vėliava Argentina 500,000
Kanados vėliava Kanada 450,000[24] – 620,000[25]
Meksikos vėliava Meksika 200,000
Australijos vėliava Australija 110,000
Pietų Afrikos Respublikos vėliava Pietų Afrikos Respublika 75,000 (tik Vokietijos piliečiai)[24]
Bolivijos vėliava Bolivija 60,000
Čilės vėliava Čilė 40,000
Paragvajaus vėliava Paragvajus 30,000 – 40,000
Namibijos vėliava Namibija 30,000 (tik Vokietijos piliečiai)[24]
Venesuelos vėliava Venesuela 10,000

Vokiečių kaip gimtoji kalba

Nuo 1990-ųjų vidurio vokiečių, kaip gimtąją, kalba kalbančių žmonių skaičius dažnai[26] yra nurodomas 98 mln. www.ethnologue.com svetainė, kalbančiųjų skaičių nurodo 90 mln[27]. Kiti šaltiniai irgi nurodo 90 mln. kalbančiųjų. Pagal dar kitus šaltinius skaičius yra 97 mln. ir į tą skaičių yra įtraukti migrantai gyvenantis Vokietijoje, Austrijoje ir Šveicarijoje, kuriems vokiečių dažniausiai yra antra kalba[28].

Tuometinėje Europos Sąjungoje (25 šalys neįtraukiant Rumunijos ir Bulgarijos), 2005 m. pagal du tyrimus buvo nustatyta, kad 18 % Europos Sąjungos piliečių, gyvenančių Europos Sąjungoje, vokiečių yra gimtoji kalba[29][30]. Tai sudarė apytiksliai 82 mln. kalbančiųjų ES ir mažiausiai 87 mln. kalbančiųjų Europoje (įskaitant Šveicariją ir Rumuniją).

Vokiečių kaip užsienio kalba

Vokiečių, kaip užsienio kalba, yra mokoma daugelyje šalių. Mokymo ir mokymosi medžiagoje yra pateikta standartinė Šveicarijos, Austrijos ar Vokietijos vokiečių kalba. Europoje vokiečių, kaip užsienio kalba, yra labiausiai paplitusi po anglų ir rusų kalbų. Ypač, vokiečių kaip užsienio kalba yra paplitusi Nyderlanduose, Flandrijoje, Skandinavijoje, Rusijoje, Baltijos šalyse, Slovėnijoje, Kroatijoje, Lenkijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, prancūziškai ir itališkai kalbančiose Šveicarijos regionuose, Serbijoje, Juodkalnijoje, Slovakijoje[31], Vengrijoje, Čekijoje, Makedonijoje, Baltarusijoje ir Bulgarijoje. Kai kuriose šiuose šalyse ar regionuose vokiečių kalba yra mokoma kaip pirmoji užsienio kalba, ji lenkia net anglų kalbą. Japonijoje taip pat dažnai yra mokomasi vokiečių kalbos. Kitose šalyse tarkim Prancūzijoje (pagal Eurobarometrą apie keturi milijonai žmonių moka vokiečių, kaip užsienio kalbą) ir JAV, kur pasak "Gallup tyrimo" 2001 m. apie 7,5 milijono amerikiečių mokėjo vokiečių, kaip užsienio kalbą[32]. Visgi vokiečių kalba pamažu yra nustelbiama ispanų kalbos. Rytų Azijoje (Japonija) XIX a. ir XX a. vokiečių kalba (vietoj lotynų kalbos) buvo vartojama kaip medicinos kalba.

Vaizdas:Knowledge of German EU map.svg
Vokiečių kalbos žinios Europos Sąjungoje, Šveicarijoje, Kroatijoje, Bosnijoje ir Hercogovinoje bei Turkijoje.

Vokiečių, po anglų kalbos, yra labiausiai paplitusi kalba internete (po jos seka prancūzų, japonų, ispanų ir kinų kalbos). Dagiau nei 8 % visų interneto puslapių yra vokiečių kalba (internetinių puslapių skaičius anglų kalba siekia apie 50 %)[33].

Pasak nuolatinės darbo grupės Vokiečių kaip užsienio kalba (vok. Deutsch als Fremdsprache), Vokietijos užsienio reikalų ministerijos ir Gėtės instituto (2000 m. duomenimis) daugiausiai besimokančių vokiečių kalbą buvo šiuose šalyse:

  • Rusijoje: 4 657 500 (3,26 %) (pagal spėjimus apie 10 mln.)
  • Lenkijoje: 2 202 708 (5,70 %) (pagal Eurobarometerą apie 7 mln.)
  • Prancūzijoje: 1 603 813 (2,52 %) (pagal Eurobarometerą apie 4 mln.)
  • Čekijoje: 799 071 (7,80 %) (pagal Eurobarometerą apie 3 mln.)
  • Ukrainoje: 629 742
  • Vengrijoje: 629 472 (pagal Eurobarometerą apie 3,5 mln.)
  • Kazachstane: 629 874
  • Nyderlanduose: 591 190 (pagal Eurobarometerą apie 11 mln.)
  • JAV: 551 274 (pagal "Gallup tyrimą" apie 7,5 mln.)

Pagal Eurobarometro 2006 m. apklausos duomenis daugiau nei vienas iš trijų europiečių gali, kaip užsienio kalba, susikalbėti angliškai (38%) ir vienas iš septynių vokiškai (14%). Vokiečių yra ypač paplitusi Nyderlanduose (kur apie 87% gyventojų moka anglų ir 70% vokiečių kalbas), Slovakijoje, Vengrijoje, Čekijoje. Taip pat plačiai paplitusi Lenkijoje, Estijoje, Danijoje, Švedijoje, Kroatijoje ir Slovėnijoje. Kitose ES šalyse yra mažiau paplitusi.

Kalbos įvairovė

Vokiškai kalbančios tarmės yra dalis Žemyninių vakarų germanų tarmių. Paprastai greta viena kitos esančios tarmės yra abipusiai puikiai suprantamos, o didesni skirtumai atsiranda, kai tarmės yra skiriamos didelio atstumo. Visos vokiškai kalbančios šalys turi savo standartinę kalbą, kuri apima tarmes ir regioninius skirtumus, vokiečių kalbą (bendrinė (aukštaičių) vokiečių kalba - Vokietijoje). Tarp standartinių-bendrinių vokiečių kalbos tarmių, skirtumai yra nedideli ir kalbantieji skirtingomis standartinėmis tarmėmis gali lengvai vienas kitą suprasti.

Vaizdas:Sprachvarietäten Deutsch.png
Nacionalinės ir regioninės standartinės vokiečių kalbos tarmės.

Vokiečių kalbos dalinimas į tarmes yra pagrįstas XIX a. tyrimais. Tuo pat metu daugelyje vietovių tarmės pradėjo maišytis su standartine kalba ir to padariniu tapo, šnekamosios kalbos susidarymas. Nuo XX a. vidurio, ypač dėl Antrojo pasaulinio karo pasekmių, šnekamosios kalbos užgožia iki tol vartotas tarmes. Labai stiprus veiksnys buvo pabėgėlių atvykimas iš prieš tai vokiškai kalbančių žemių, radijo ir televizijos plitimas. Mokyklose buvo mokoma Vokiečių aukštaičių tarme.

Standartinė-bendrinė kalba

Standartinės vokiečių kalbos tarmės yra skiriamos į Vokietijos vokiečių, Austrijos vokiečių ir Šveicarijos vokiečių tarmes. Standartinės, bet mažiau įtakos turinčios tarmės yra Belgijos vokiečių, Pietų Tirolio vokiečių, Lichtenšteino vokiečių ir Liuksemburgo vokiečių tarmės.

Vokietijoje, Austrijoje, Pietų Tirolyje ir vokiškai kalbančioje Belgijos dalyje standartinė tų regionų vokiečių kalbos tarmė atlieka visas standartinės kalbos funkcijas. Šveicarijoje standartinė Šveicarijos vokiečių kalba yra daugiausiai naudojama rašytinėje kalboje, o šnekamoji kalba, dažniausiai yra įvairios Šveicarijos vokiečių kalbos tarmės. Liuksemburge, šalia standartinės Liuksemburgo vokiečių kalbos, egzistuoja ir atskira standartinė tarmė, kuri atlieka kai kurias standartinės kalbos funkcijas.

Standartizuotą žodyną, kuris yra identiškas visose septyniuose vokiškai kalbančiose šalyse vadinamas Bendriniu (vok. Gemeindeutsch). Šis neišsamus Bendrinis žodynas negali būti atskira tarmė, tačiau jis sudaro kiekvienos iš septynių tarmių standartinį-pagrindinį žodyną.

Tiktai Austrijoje vartojami žodžiai vadinami austriacizmais, Šveicarijojehelvetizmais ir tik Vokietijojeteutonizmais.

Tarmės

Vaizdas:Deutsche Dialekte.PNG
Vakarų germanų (vokiečių ir olandų kalbų) tarmės

Vokiečių kalbos tarmės priklauso Vakarų germanų tarmių grupei, kuri atsižvelgiant į tarmių pagrindą juda neatsiejamai su olandų kalbos tarmėmis.

Kelios iš plačiausiai naudojamų vokiečių kalbos tarmių yra:

Mišrios kalbos

Mišrios Missingsch kalbos klasifikavimas, kuri susidarė iš vokiečių aukštaičių ir vokiečių žemaičių tarmių yra neaiškus. Panašiai yra ir su Petuh, kuri yra susidariusi su vokiečių aukštaičių, vokiečių žemaičių, danų ir pietų jutlandų kalbų elementais. Pietų jutlandų kalba, su stipria žemutinės vokiečių kalbos įtaką, yra apskritai laikoma danų kalbos tarme.

Neskaitant Missingsch ir Petuh kalbų, egzistuoja ir daug kitų, žemutinių vokiečių kalba paremtų, kalbų. Tai daugiausiai mišiniai su olandų ir fryzų kalbomis, kurios yra laikomos žemutinių vokiečių, olandų ar fryzų kalbos tarmės.

Tokios mišrios kalbos kaip tarkim Teksaso vokiečių (vok. Texasdeutsch) yra vokiečių aukštaičių ar vokiečių žemaičių akcentai arba tarmės.

Egzistuoja ne vien tik iš vokiečių ir kitų germanų kalbų susidariusios mišrios kalbos. Tarkim iš vokiečių ir žemutinių sorbų kalbų susidarė Ponaschemu. Sileziečių kalba su vokiečių kalbos elementais yra laikoma lenkų kalbos tarme, iš dalies klasifikuojama kaip atskira kalba.

Neaiškus statusas yra dėl Vimisojerių kalbos, kuria dar kalba apie 100 senyvo amžiaus žmonių,

Kreolų kalbos

Pasaulyje egzistuoja keletas mišrių kalbų, kurios yra pagrįstos vokiečių kalba. Tos kalbos susikūrė, yra ar buvo naudojamos buvusiose Vokietijos kolonijose, išeivių tarpe ir dėl kitų priežasčių.

Kolonializmo metu šiuometinėje Papua Naujojoje Gvinėjoje susikūrė vokiečių kalba paremta kreolų kalba vadinama Unserdeutsch. Dabartinėje Namibijoje susikūrė kita kreolų kalba-pidžinas vadinama Küchendeutsch. Unserdeutsch kalba yra beveik išmirusi, nes didžioji dauguma kalbančiųjų šia kalba emigravo. Be to Papua Naujojoje Gvinėjoje kalbamoje Papua pidžinų kalboje yra apie 150, iš vokiečių kalbos kilusių, žodžių. Küchendeutsch šiuo metu vis dar turi apie 15 tūkst. kalbančiųjų, tiesa tai daugiausia vyresni-pagyvenę žmonės.

Trečiojo Reicho koncentracijos stovyklose taip pat susikūrė kreolų kalbos. Jos dažniausiai susidarė iš raktažodžių ir iš papildomų neverbalinių ženklų[34][35]. Šias kalbas apibrėžti ir bendrai naudoti, 1985 m. Wolf Oschlies pasiūlė, jau koncentracijos stovyklose naudotą terminą, „Stovyklos kalba“ (vok. Lagerszpracha)[36].

Kaip ir kiti pidžinai ir kreolų kalbos Unserdeutsch ir Küchendeutsch lingvistiniu požiūriu yra laikomos atskiromis kalbų sistemomis.

Fonetika

Vokiečių kalba yra ne visur tariama vienodai, nes jis yra ne vieninga, o turi daug įvairių variantų. Vis dėlto daugelyje tų variantų, tarimas sutampa. Taip pat tai lemia įvairios vokiečių kalbos tarmės, kurių yra ne viena ir ne vienoje šalyje.

Gramatika

Pagrindinis straipsnis – Vokiečių kalbos gramatika.
Vaizdas:Duden.jpg
Duden - vokiečių kalbos rašybos taisyklių rinkinys.

Dabartinė vokiečių kalba turi penkiolika balsių (iš jų aštuoni ilgieji ir septyni trumpieji), tris dvibalsius, dvidešimt priebalsių ir tris afrikatas. Žodžio ir skiemens pradžioje balsiai tariami su vadinamuoju naujuoju prataru, o jų gale skardieji priebalsiai suduslinami. Žodžio kirtis dinaminis, daugiausiai šakninis. Veiksmažodžiai kaitomi asmenimis ir skaičiais, turi šešis laikus, tris nuosakas, dvi rūšis. Žodžių tvarka sakinyje gana griežta. Turi artikelį. Taip pat turi prielinksnius kaip an (vok. ant), in (vok. į arba reiškia buvimą viduje) ir būdvardžius, kurie sakinyje stovis prieš daiktavardį, kuriam jie ir priklauso. Taip pat daiktavardžiai yra skirstomi į gimines vyrišką (Maskulinum), moterišką (Femininum) ir niekatrąją (Neutrum). Rodomųjų žodžių sistema turi tris pakopas čia - ten - ten (vok. hier - da - dort). Vokiečių kalbai yra būdinga labai lanksti žodžių formavimo galimybė - ypač junginiai (vokiškai iškarto gaunasi): namas + durys (namų durys), kūgis + forma (kūgio formos), wiki + tekstas (Vikipedijos tekstas), Kalėdų eglučių + pardavimo + asistentas (kalėdų eglučių pardavimo asistentas) (Haus+tür, Kegel+form, Wiki+text, Weihnacht-s-+baum+verkäufer+gehilfe).

Abėcėlė

Pagrindinis straipsnis – Vokiečių kalbos abėcėlė.

Vokiečių abėcėlė yra vokiškas lotyniškos abėcėlės variantas, kuris yra skirtas vokiečių kalbos rašymui. Šiandieniniam standartiniam naudojimui yra naudojamos 26 lotyniškos raidės plius trys umliautai (Ä, Ö, Ü). Vokietijoje, Austrijoje ir Liuksemburge[37] kaip ir vokiečių mažumų rytų Belgijoje[38], Danijos pietuose[39] ir Italijoje (Pietų Tirolije)[40] dar prisideda Escetas (ß), o Šveicarijoje ir Lichtenšteine, ne.

Atskiros raidės yra niekatrosios giminės ir jų artikėlis yra das(„das A“, „das B“ ir t.t.).

Vokiečių kalboje naudojamos raidės:

Didžiosios raidės A B C D E F G H I J K L M N O P Q R S T U V W X Y Z Ä Ö Ü
Mažosios raidės a b c d e f g h i j k l m n o p q r s t u v w x y z ä ö ü ß

Užrašant įvairias tarmes ir istoriniuose dokumentuose, šiuo metu yra ir praeityje buvo naudojamos dar ir kitos raidės. Taipogi rašant ir ne vokiškus žodžius.

Taip pat skaitykite

Išnašos ir šaltiniai

  1. 1,0 1,1 (April 2006) National Geographic Collegiate Atlas of the World. Willard, Ohio: R.R Donnelley & Sons Company, 257–270.
  2. SIL Ethnologue (2006). 95 million speakers of Standard German; 95 million including Middle and Upper German dialects; 120 million including Low Saxon and Yiddish.
  3. ftp://trf.education.gouv.fr/pub/edutel/bo/2003/hs2/alsace_mosellans2.pdf
  4. www.az.com.na Deutsch in Namibia Beilage der Allgemeinen Zeitung vom 18. Juli 2007 PDF-Datei (5,6 MB)
  5. www.ostpreussen-info.de Zur Lage der deutschen Minderheit in Polen seit 1989, Rüdiger Danowski Letzter Zugriff am 13. November 2009
  6. 6,0 6,1 Regional- und Minderheitensprachen der Europäischen Union – Euromosaik-Studie: Deutsch in der Slowakei. Letzter Zugriff am 13. November 2009
  7. Verein Deutsche Sprache e.V. - Prominente Mitglieder und Ehrenmitglieder. Letzter Zugriff am 13. November 2009
  8. Regional- und Minderheitensprachen der Europäischen Union - Euromosaik-Studie : Deutsch in der Tschechischen Republik Letzter Zugriff am 13. November 2009
  9. Support from the European Commission for measures to promote and safeguard regional or minority languages and cultures - The Euromosaic sutdy: German in Denmark (engl.). Letzter Zugriff am 13. November 2009
  10. http://www.laenderkontakte.de/region/asien/kasachstan/deutsche_vereinigungen_deutsche_minderheiten/index.html
  11. http://www.goethe.de/ges/spa/sui/en5434638.htm
  12. Deutsche Sprache in Europa
  13. www.siebenbuerger.de Deutsche Minderheit in Rumänien: „Zimmerpflanze oder Betreuungs-Objekt“ vom 15. April 2001
  14. http://www.rusdeutsch.eu/?menu=1&menu0=38&level3=&z=1
  15. Regional- und Minderheitensprachen der Europäischen Union - Euromosaik-Studie: Deutsch in Ungarn Letzter Zugriff am 13. November 2009.
  16. 16,0 16,1 www.andaman.org Top Languages: The World's 10 most influential Languages, George Weber Englisch, letzter Zugriff am 13. November 2009
  17. Vgl. zu selbigem mit Bezug auf die Perzipierung des Niederländischen: Ulrike Kloos: Niederlandbild und deutsche Germanistik 1800–1933: Ein Beitrag zur komparatistischen Imagologie (Studia imagologica; 04), Rodopi, Amsterdam [u. a.] 1992, S. 12–13, 98 ff., 128 ff.
  18. Vgl. hierzu Ulrike Kloss, op. cit., S. 77.
  19. In der ersten Ausgabe von Karl Bernhardis Sprachkarte von Deutschland von 1844, deren Inhalt vergleichbar ist, wurde die deutsche Sprache hingegen in Übereinstimmung mit dem Sprachgebrauch Jacob Grimms (Vgl. zu diesem Ulrike Kloss, op. cit., S. 18 ff.) als Bezeichnung für die Germanischen Sprachen insgesamt verwendet und in den hochdeutschen Sprachstamm, den niederdeutschen Sprachstamm und den nordischen Sprachstamm unterschieden. In Heinrich Kieperts Völker[-] und Sprachen-Karte von Deutschland und den Nachbarländern von 1872 wurden Völker statt Sprachen abgebildet und die Deutschen in oberdeutsche, mitteldeutsche und niederdeutsche Stämme unterteilt, parallel dazu wurde jedoch das Gebiet mit nur hochdeutscher Schriftsprache von dem des zu den niederdeutschen Stämmen gezählten flämisch-holländischen [Stamm] mit Dialect-Schriftsprache auch farblich abgesetzt.(Vgl. The Maps of Heinrich Kiepert, Ethnology, Germany, 1872; Heinrich Kieperts ältere Nationaliäts-Karte von Deutschland von 1848 ist bei Morgane Labbé: Die Grenzen der deutschen Nation. Raum der Karte, Statistik, Erzählung. In: Die Grenze als Raum, Erfahrung und Konstruktion: Deutschland, Frankreich und Polen vom 17. bis 20. Jahrhundert. Hg. von Etienne François u. a., Campus, Frankfurt am Main [u. a.] 2007, S. 293–320, zwar im Anhang nach S. 320 auch mit abgedruckt, aber zu undeutlich, als dass die Beschriftung lesbar wäre.) In der hier abgebildeten Karte von 1880 sind nur noch die Staatennamen Niederlande und Belgien und ein kleinerer Schriftzug Vlämingen im Norden Belgiens vorhanden, jeder Hinweis auf eine sprachliche Eigenständigkeit dieser Gebiete wurde getilgt.
  20. gemäß http://www1.bpb.de/wissen/08937231579775312662617270950640,1,0,Auslandsdeutsche.html#art1
  21. Euromosaic - German in Denmark (engl.). Letzter Zugriff am 13. November 2009
  22. Rumänische Regierung
  23. gemäß http://www.stat.gov.lt/en/pages/view/?id=1763&PHPSESSID=756a5976f2c9cff73b1a04144e501d58 - zur regionalen Verteilung 2001: http://www.stat.gov.lt/en/pages/view/?id=1732&PHPSESSID=756a5976f2c9cff73b1a04144e501d58
  24. 24,0 24,1 24,2 24,3 Handwörterbuch des politischen Systems der Bundesrepublik (vokiškai). Source lists "German expatriate citizens" only for Namibia and South Africa!
  25. "Statistics Canada 2006." 2.statcan.ca: 2010-01-06. Nuoroda tikrinta 2010-03-15.
  26. Jacques Leclerc, Quebec 2001
  27. M. Paul Lewis: Ethnologue: Languages of the World. Ethnologue and bibliography information on German, Standard:http://www.ethnologue.com/show_language.asp?code=deu
  28. Thomas Marten, Fritz Joachim Sauer (Hrsg.): Länderkunde Deutschland, Österreich und Schweiz (mit Liechtenstein) im Querschnitt. Inform-Verlag, Berlin 2005, ISBN 3-9805843-1-3, S. 7.
  29. gefolgt von Englisch und Italienisch mit je 13 Prozent sowie Französisch mit 12 Prozent
  30. Erhebung November bis Dezember 2005:Spezial-Eurobarometer 243 “Die Europäer und ihre Sprachen”, S. 4 PDF-Datei (591 kB), letzter Zugriff am 26. Januar 2010 und Erhebung Mai-Juni 2005 Europeans and Languages PDF-Datei, letzter Zugriff am 26. Januar 2010
  31. Diskussionsrunde anlässlich des slowakischen Germanistentages 2010 zum Thema "Die Bedeutung der deutschen Sprache in der Slowakei und in der Welt" mit Ludwig M. Eichinger (IDS Mannheim), Oskar Reichmann (Univ. Heidelberg), Hans Golombek (DAAD), Helena Hanuljaková (SUNG), Josef Aregger (Botschafter der Schweizerischen Eidgenossenschaft), Ladislav Šimon (Univ. Košice) und Michael Huprich (Leiter des Österreich-Instituts Bratislava) Slowakischer Rundfunk Sendung vom 2. September 2010
  32. http://www.gallup.com/poll/1825/About-One-Four-Americans-Can-Hold-Conversation-Second-Language.aspx
  33. Martin Ebbertz (2002). "Das Internet spricht Englisch ... und neuerdings auch Deutsch: Sprachen und ihre Verbreitung im World-Wide-Web." Nuoroda tikrinta 2011-01-01.
  34. O. Lustig, selbst Überlebender, hat 1982 eine Sammlung solcher Begriffe veröffentlicht.
    Oliver Lustig: Camp Dictionary, online-Version (2005, Concentration Camp Dictionary, 1982; mehrsprachig: ungar., de, eng., portug. und Italienisch. Bei isurvived.org.
  35. Sprache/n im KZ Buna/Monowitz auf wollheim-memorial.de (u. a. nach Primo Levi u. Leonardo Debenedetti)
  36. Vgl. Wolf Oschlies: Sprache in nationalsozialistischen Konzentrationslager. Theorie und Empirie der „Lagerszpracha“. Auf: shoa.de, abgerufen am 20. April 2009.
  37. Ministerin für Erziehung und Berufsausbildung, Mady Delvaux-Stehres: Communiqué - Neuregelung der deutschen Rechtschreibung im luxemburgischen Schulsystem. 3. August 2005 (online)
  38. Deutschsprachige Gemeinschaft in Belgien: Zuständigkeiten
  39. http://www.nordschleswiger.dk/SEEEMS/2.asp Website der deutschsprachigen Tageszeitung „Der Nordschleswiger“ (Dänemark)
  40. Landmaus Nr 12


Literatūra

  • Regeln und Wörterverzeichnis. Überarbeitete Fassung des amtlichen Regelwerks 2004. Rat für deutsche Rechtschreibung, München und Mannheim, Februar 2006 (vokiečių kalbos taisyklės).
  • Wolfgang Krischke: Was heißt hier Deutsch? - Kleine Geschichte der deutschen Sprache. C. H. Beck, München 2009. ISBN 978-3-406-59243-0. Allgemeinverständliche Darstellung (vokiečių kalbos istorija).

Nuorodos

Portal
Vikisritis: Vokietija
Portal
Vikisritis: Kalbos
Commons-logo.svg.png Vikiteka: Vokiečių kalba – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka


taisyti Plačiausiai vartojamos kalbos  
Kinų kalba | Anglų kalba | Arabų kalba | Ispanų kalba | Japonų kalba | Prancūzų kalba | Vokiečių kalba | Portugalų kalba | Italų kalba | Rusų kalba | Hindi | Bengalų kalba




Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 100% (+44064-215=43849 wiki spaudos ženklai).