Vytautas Budnikas (1951)
| Vytautas Budnikas | |
|---|---|
|
| |
| Gimė | 1951 m. gruodžio 20 d. Taujėnėliai, Ukmergės rajonas |
|
| |
| Veikla | Lietuvos žurnalistas
|
|
| |
| Alma mater | Vilniaus universitetas |
|
| |
| Žymūs apdovanojimai | |
Vytautas Budnikas (g. 1951 m. gruodžio 20 d. Taujėnėliai, Ukmergės rajonas) – žurnalistas, rašytojas, visuomenės veikėjas, žmogaus teisių gynėjas.
Mokslo ir studijų metai
1958 m. pradėjo lankyti Ukmergės 2-ąją vidurinę mokyklą, kur 1966 m. baigęs aštuonias klases, toliau mokėsi Ukmergės profesinėje technikos mokykloje. Ją pabaigęs 1968 m. įgijo ... specialybę ir pradėjo dirbti.
1972 m. jis įstojo į Vilniaus prekybos technikumo Vakarinį skyrių, kurį 1975 m. pabaigė, įgydamas ... specialybę.
1979 m. V. Budnikas pradėjo studijuoti Vilniaus universiteto (VU) Istorijos-filologijos fakultete neakivaizdiniame skyriuje, kurį pabaigęs 1984 m. gavo žurnalisto diplomą.
Kvalifikacijos kėlimas
1991 m. stažavosi Prancūzijos dienraštyje „La Voix Du Nord“.
1995 m. stažavosi Švedijos Lundo universiteto ROUL WALLENBERG institute, žmogaus teisių srityje.
Darbinė veikla
1968-1971 m. - Ukmergės „Vienybės“ gamyklos darbininkas.
1971-1986 m. - Garliavos remonto mechaninė gamykla, Vilniaus namų statybos kombinatas ir kt., darbininkas.
1986 m. - Lietuvos profesinių sąjungų tarybos Kultūros skyrius, insruktorius.
1987 m. išrinktas Lietuvos kultūros darbuotojų profsąjungos respublikinio komiteto sekretoriumi.
1988 m. dirbo respublikinio savaitraščio „Lietuvos profsąjungos“ redaktoriaus pavaduotoju,
1989 m. tapo šio savaitraščio vyriausiuoju redaktoriumi.
1989–1990 m. savaitraščio „Lietuvos profsąjungos“ redaktoriaus pavaduotojas, redaktorius, nuo 1991 m. savaitraščio „Pozicija“ vyr. redaktorius, „Pozicijos“ leidybos centro vyriausias redaktorius, žurnalų „Kryžkelės“, „Pozicija. Nuomonės“ leidėjas.
Kūrybinė veikla
Vytautas ... m. pradėjo reikštis periodinėje spaudoje. Be to jis rengė TV muzikines ir literatūrines radijo laidas, rašė scenarijus, noveles, apsakymus. 1983 m. tapo Lietuvos rašytojų sąjungos Jaunųjų rašytojų sekcijos nariu.
Aktyviai rašė periodinėje spaudoje, paskelbė per 500 įvairių reportažų, straipsnių, interviu.
Pilietinė visuomeninė veikla
1989 m. su grupe inteligentų ir žmogaus teisių gynėjų parengė ir pasirašė Lietuvos visuotinių žmogaus teisių gynimo deklaraciją (žr. http://lzta.lt/lzta/). Deklaracijos pagrindu susibūrė Lietuvos žmogaus teisių gynimo iniciatyvinė grupė, 1990 m. įsteigusi Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociaciją (toks pavadinimas buvo iki 1994 m.).
1989 m. kartu su „Lietuvos profsąjungų“ savaitraščio kūrybiniu kolektyvu įsteigė respublikinį savaitraštį „Pozicija“, turėjusį paskirtį viešinti ir ginti žmogaus teises.
Dirbo šio savaitraščio vyriausiuoju redaktoriumi, o nuo 1990 m. – UAB „Pozicija“ administracijos vadovu ir „Pozicijos“ leidybos centro vyriausiuoju redaktoriumi. Įsteigė spaustuvę „Pozicija“, leido ir spausdino savaitraštį „Pozicija“, Kalinių globos draugijos žurnalą „Kryžkelės“.
Įsteigė ir spausdino žurnalus „Laima“, „Meilės istorijos“, „Pozicija. Nuomonės“.
Kartu su Lietuvos Helsinkio grupės pirmininku Viktoru Petkumi redagavo ir leido savaitraštį „Nepriklausoma Lietuva“.
1990 m. buvo išrinktas (visuomeniniais pagrindais) Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos vicepirmininku.
Lietuvai siekiant nepriklausomybės, telkė žmones renkant parašus dėl sovietinės armijos išvedimo iš Lietuvos, rengė dokumentus tarptautinėms organizacijoms (JTO, Amnesty International ir kt.), rengė ir platino dokumentus apie Sausio 13-osios kruvinus įvykius Lietuvoje. Už aktyvią veiklą atkuriant Lietuvos Nepriklausomybę apdovanotas Sausio 13-osios medaliu.
Praktikavo civilinės teisės srityje: atstovaudamas Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijai, talkino radijo, televizijos, laikraščių redakcijoms ir leidykloms ginant viešąjį interesą – išleido teismų dokumentų rinkinį „Viešojo intereso gynimas Spaudos rūmuose“.
2005 m. išrinktas Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininku. Teikia medžiagą ir ataskaitas apie žmogaus teisių padėtį Lietuvoje Tarptautinėms žmogaus teisių organizacijoms.
Bendradarbiaudamas su Lietuvos Helsinkio grupe kartu su V. Petkum išleido knygas „Lietuvos Helsinkio grupė“, I ir II dalys, politinių kalinių ir tremtinių prisiminimus „Laiškai iš Intos“. Parengė ir išleido knygas „Lietuva ir žmogaus teisės“ ( I ir II knygos), kuriose atspindima pastarųjų dešimtmečių žmogaus teisių istorija Lietuvoje (žr. http://lzta.lt/category/lietuva-ir-zmogaus-teises/). Rengia „Lietuva ir žmogaus teisės“ trečiąją knygą.
2014 m. kartu su grupe bendarminčių įsteigė Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centrą, kuris vienija Lietuvos žmogaus teisių asociaicją, Piliečių gynimo paramos fondą, Nepartinį demokratinį judėjimą, Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociaciją ir Lietuvos Helsinkio grupę (žr. http://lzta.lt/lztkc/). Tais pačiais metais krtusu grupe intelektualų susibūrė Lietuvos intelektualų ir nevyriausybinių organziacijų (LINVO) koaliciją, kuri vienija pilietiškai aktyvius intelektualų bendruomenės ir NVO atstovus.
Šiuo metu leidžia ir platina žurnalą „Pozicija“, LŽTA informacinį biuletenį „Pozicija“. Yra Nepartinio demokratinio judėjimo (NDJ) tarybos vicepirmininkas, Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centro ir Lietuvos intelektualų ir nevyriausybinių organziacijų (LINVO) koalicijos narys.
Bibliografija
- Vytautas Budnikas. Lietuva ir žmogaus teisės. Lietuvos žmogaus teisių asociacijų (LŽTA ir LŽTGA) veiklos apžvalga 1989–1999 metai. 1 knyga. Konsultavo: Viktoras Petkus, Arimantas Dumčius. Knygos dizainas ir maketas Rasa Preidienė. Išleido Lietuvos žmogaus teisių asociacija. Vilnius, 2008. ISBN 978-9955-9972-2-1
- Vytautas Budnikas. Lietuva ir žmogaus teisės. Lietuvos žmogaus teisių asociacijų (LŽTA ir LŽTGA) veiklos apžvalga 2000 – 2010 metai. II knyga. Konsultavo: Viktoras Petkus, Arimantas Dumčius. Recenzavo Antanas Buračas. Knygos dizainas ir maketas Rasa Preidienė. Išleido Lietuvos žmogaus teisių asociacija. Vilnius, 2012.