Vytautas Ostaševičius

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Vytautas Ostaševičius
Vytautas Ostaševičius.jpg

Gimė 1948 m. liepos 24 d. (72 m.)
Kaune

Veikla
mechanikos inžinerijos mokslų habilituotas daktaras, lietuvių mechanikos inžinierius, Lietuvos mokslų akademijos narys ekspertas 19912000 m., MA narys korespondentas 20002011 m., LMA tikrasis narys nuo 2011 m., nuo 2005 prezidiumo narys, Technikos mokslų skyriaus pirmininkas

Turinys

Vytautas Ostaševičius (g. 1948 m. liepos 24 d. Kaune) – mechanikos inžinerijos mokslų habilituotas daktaras, lietuvių mechanikos inžinierius, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys nuo 2011 m., nuo 2005 LMA prezidiumo narys, Technikos mokslų skyriaus pirmininkas.

KTU Aukštųjų technologijų plėtros instituto direktorius, KTU Inžinerinio projektavimo katedros vedėjas, integruoto mokslo, studijų ir verslo slėnio „Santaka” kūrimo projekto vadovas.

Biografija

Prof. V. Ostaševičiaus savo mokslinę karjerą pradėjęs asistento pareigomis. 1974 m. lapkričio 29 d. apgynė daktaro disertaciją „Vibrosmūginio tipo komutacinių įrenginių dinamikos tyrimai“, 1988 m. gruodžio 13 d. mechanikos inžinerijos mokslų habilituoto daktaro disertaciją „Komutuojančių įrenginių mechanizmų dinamika ir racionalus projektavimas“.

1991 m. išrinktas į Kauno technologijos universiteto mokslo prorektoriaus pareigas.

Mokslinė veikla

Prof. V. Ostaševičiaus svarų indėlį į mechanikos, biomechanikos, medžiagų inžinerijos, transporto inžinerijos mokslus liudija daugiau nei 300 mokslinių straipsnių tarptautiniuose mokslo žurnaluose, kelios dešimtys puikiai vertinamų išradimų ir gausus būrys parengtų inžinierių bei mokslo daktarų, stropiai sekančių autoritetingo vadovo pavyzdžiu demonstruoti pasauliui brandų Lietuvos inžinierių mokslinį, kūrybinį potencialą. Ostaševičiui su bendraautoriais priklauso 40 su virš išradimų ir patentų, jis 5 monografijų, 3 vadovėlių autorius. Jo mokslinių interesų ratas - mechaninių sistemų dinamikos ir modeliavimo, kontaktinių sistemų kūrimo, optimalaus projektavimo, robotų mechanizmų kinematikos ir dinamikos, vibroizoliacinių struktūrų modeliavimo ir eksperimentinio tyrimo, automobilių konstrukcijų vibroizoliavimo, medžiagų mechaninių savybių ypatumų dinamikoje, mechatroninių sistemų ir kitų krypčių tyrimus. Profesorius sukūrė vibrosmūginių sistemų tampriųjų grandžių dinamikos valdymo pagrindus, kuriuos pritaikė makro ir mikro elektromechaninėms sistemoms (MEMS), vibracinio pjovimo įrenginiams kurti. Jo sukurtieji mechanizmai ir sistemos pasižymi puikiomis techninėmis charakteristikomis, greitaveika, tikslumu, vibro ir smūginiu stabilumu bei pagerintomis medžiagų apdirbimo savybėmis. Sukūrė eilę žmogaus būvio diagnostikos, sveikatinimo ir reabilitacijos įrenginių, valdomų bevielio ryšio priemonėmis.

Pedagoginė veikla

Profesorius lietuvių, anglų, prancūzų kalbomis skaito kursus bakalaurams, magistrantams, doktorantams. Bakalaurams ir magistrantams skaitomi tokie moduliai kaip „Technologinių įrenginių valdymo sistemos“, „Gaminio kūrimo procesas“, „Reversinė inžinerija“, „Technologinių procesų automatizavimas“, „Technikos objektų kokybė ir patikimumas“, „Inovacijų kūrimas ir valdymas“, doktorantams – „Mechaninių sistemų virpesiai ir dinamika“.

Profesorius yra Mechanikos mokslo krypties doktorantūros komiteto pirmininkas, vadovavo 10 sėkmingai apgintų disertacijų rengimui, šiuo metu vadovauja dar 3 doktorantams.

Visuomeninė veikla

  • Nuo 2011 m. – LMA tikrasis narys, akademikas.
  • Nuo 1996 m. – Europos Komisijos ekspertas.
  • Nuo 1999 m. – IFToMM (International Federation for Theory of Machines and Mechanisms) Nacionalinio komiteto pirmininkas.
  • 2001–2007m. – Žinių ekonomikos forumo tarybos narys.
  • 2002–2006 m. – Žinių visuomenės tarybos prie LR Prezidento narys.
  • Nuo 2002 m. – Lietuvos švietimo forumo narys.
  • 2002–2007 m. – Kauno technopolio, KTU Regioninio mokslo parko, Kauno aukštųjų technologijų parko, Kauno rekreacijos ir turizmo slėnio tarybų narys.
  • 2005–2009 m. – LR Mokslo premijų komiteto narys, technologijos mokslų sekcijos pirmininkas.
  • 2002-2005 m. – Lietuvos universitetų rektorių konferencijos mokslo komiteto pirmininkas.
  • 2001–2004 m. – Europos universitetų asociacijos mokslo komiteto narys.
  • Nuo 2004 m. – LMA Technikos mokslų skyriaus pirmininkas.
  • Nuo 2006 m. – Lietuvos atstovas NATO Mokslo taikai ir saugumui komitete.
  • Nuo 2009 m. – Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos (LINPRA), Lietuvos pakuotojų asociacijos bei Ateities gamybos technologijų platformos tarybos narys.
  • Mokslinių žurnalų „Vibroengineering“ ir „Problems of mechanics“ redakcinių kolegijų narys.
  • Tarptautinio žurnalo „Mechanika“ vyr.redaktorius.
  • Tarptautinės mokslinės konferencijos „Vibroengineering“ organizacinio komiteto pirmininkas.
  • Tarptautinės mokslinės konferencijos „Mechanika“ organizacinio komiteto pirmininkas.
  • Tarptautinės mokslinės konferencijos „Transporto priemonės“ organizacinio komiteto pirmininkas.
  • Nuo 2010 m. – Švedijos karališkosios inžinerinių mokslų akademijos užsienio narys.
  • Nuo 2011 m. – Lietuvos atstovas Europos Komisijos komitete „Idėjos“.

Apdovanojimai

  • 1996 m. – Lietuvos mokslo premija.
  • 2003 m. – Didysis Kanto medalis (Rusija) už pasiekimus mašinų gamyboje.
  • 2005 m. – Prancūzijos Palmės Riterio ordino kavalierius.
  • 2006 m. – Belgijos Karaliaus karūnos Riterio ordino kavalierius.

Šaltiniai

Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius ir redaktorius.

Autoriai ir redaktoriai:
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 103% (+6931-16=6915 wiki spaudos ženklai).
  • Antanas Buračas – redaktorius – 0% (+0-154=-154 wiki spaudos ženklai).