Zenonas Namavičius

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).

Zenonas Namavičius (g. 1943 m. gegužės 15 d. Eimuliškyje, Panevėžio rajonas) – teisininkas, teisėtyrininkas, teisės istorikas, Vilniaus universiteto (VU) docentas, buvęs diplomatas, ambasadorius, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjas.

Biografija

1967 m. VU Teisės fakultete baigė teisės studijas, įgijo teisininko kvalifikaciją, pradėjo dėstyti Valstybės ir teisės teorijos ir istorijos katedroje. 1970–1973 m. baigė aspirantūrą Maskvos (Rusija) M. Lomonosovo universiteto Teisės fakultete. 1973 m. gruodžio 14 d. apgynė teisės mokslų kandidato disertaciją „Joachimo Lelevelio politinė teorija“[1], teisės mokslų kandidatas (laipsnis nostrifikuotas į socialinių mokslų daktaro laipsnį).

1959-1961 m. Panevėžio melioracinės statybos tresto darbininkas. 1961–1962 m. Panevėžio gamyklos "Lietkabelis" darbininkas[2]. Nuo 1967 iki 1993 m. dirbo VU TF Valstybės ir teisės teorijos ir istorijos katedroje. 1974 – 1984 m. VU Teisės fakulteto prodekanas. 1975–1976 m. stažavosi Vienos universitete. 1984–1990 m. VU Teisės fakulteto docentas. 1990–1991 m. VU Teisės fakulteto dekanas, o nuo 1991 m. iki 1993 m. VU prorektorius. Nuo 1993 iki 1999 m. LR nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Vokietijoje, nuo 2000 iki 2002 m. LR ambasadorius Rusijoje, nuo 2002 m. kovo mėn. iki 2011 m. LR Konstitucinio Teismo teisėjas, VU TF Teisės teorijos ir istorijos katedros docentas. Dėstomi dalykai – Politinių ir teisinių teorijų istorija (vientisųjų teisės studijų programoje); Teisės filosofija ir teisinės minties istorija (teisės doktorantūroje).

Buvo LR Konstitucijos projekto rengimo grupės narys.

Nuo 1989 iki 1992 m. Lietuvos teisininkų draugijos pirmininkas[3].

Vedęs. Žmona Nijolė Namavičienė M. K. Čiurlionio menų gimnazijos mokytoja pianistė[4]. Turi du sūnus, teisininkai. Justas Namavičius, teisininkas, Bonos universiteto Teisės ir valstybės mokslų fakulteto Baudžiamosios ir baudžiamojo proceso teisės katedros mokslo darbuotojas, teisės doktorantas. Andrius Namavičius (g. 1968 m.), diplomatas, ambasadorius.

Darbai

  • Vadovėlis „Politinių ir teisinių teorijų istorija“[5].
  • Litauen in der baltischen Region und im Ostseeraum // In Die deutsche Volksgruppe in Litauen, Hamburg, 1998.
  • Situation und Rechtslage der polnischen Minderheit in Litauen und der litauischen Minderheit in Polen // In: Fortschritte im Beitrittsprozeß der Staaten Ostmittel – Ost und Südostenropas zur Europäischen Union. Köln, 1999.
  • Z. Namavičius, S. Stačiokas. Viešųjų ir privačių interesų derinimas – darnios civilinės visuomenės ir teisinės valstybės principas // Studia i materialy. T. XVII. Warszawa. Wyd. Trybunal Konstitucy
  • Chojnicka, Krystyna. Kompromisas (niekingas ar protingas) [politikoje] / vertė Zenonas Namavičius // Atgimimas. – 1991, geg. 2-9, 9-16.

Šaltiniai



Postas
Prieš tai:
Vaidotas Antanaitis
Lietuvos ambasadorius Vokietijos Federacinėje Respublikoje
Coat of Arms of Lithuania.svg Coat of Arms of Germany.svg

1993 - 1999 m.
Po to:
Vaidievutis Geralavičius
Prieš tai:
Romualdas Kozyrovičius
Lietuvos ambasadorius Rusijos Federacijoje
Coat of Arms of Lithuania.svg Russia coa.png

2000 - 2002 m.
Po to:
Rimantas Šidlauskas


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+5254-0=5254 wiki spaudos ženklai).