Zita Buržaitė-Vėžienė

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Zita Vėžienė

(Buržaitė)

Zita Vėžienė.jpg

Gimė 1938 m. vasario 3 d. (82 m.)
Pakruojo rajone, Paliečių kaime

Tėvas Antanas Burža
Motina Apolonija Šveteraitė-Buržienė

Veikla
mokytoja, dėstytoja, knygų autorė

Išsilavinimas 1958 m. Pakruojo vid. mokykla
Alma mater 1966 m. Vilniaus Valstybinis universitetas, mokytoja
1987 m. – dėstytojo kvalifikacija

Zita-Buržaitė-Vėžienė (1938 m. vasario 3 d. Pakruojo rajone, Paliečių kaime) – mokytoja, dėstytoja, knygų autorė.


Turinys

Gyvenimo kelias

Tėvas Antanas Burža (1902–1949)

Motina Apolonija Šveteraitė-Buržienė (1902–1996)

Sesuo Ona Buržaitė-Novikienė (1928-2018)

1951 m. rugsėjo 20 d. su šeima ištremta į Irkutsko srities Zalarių r. Karatajevo k.

Į Lietuvą sugrįžo 1957 m.

1958 m. baigė Pakruojo vidurinę mokyklą. Dėl sunkios šeimos padėties auštojo mokslo siekė neakivaizdžiai.

1966 m. Vilniaus Valstybiniame universitete įsigijo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojo specialybę ir baigus pripažinta filologo, lietuvių k. ir lit. mokytojo kvalifikacija; 1987 m. VVU rusų k. ir literatūros specialybė, baigus pripažinta filologo, dėstytojo kvalifikacija.

Metus dirbo Mikniūnų kaimo bibliotekos vedėja.

20 metų Pakruojo žemės ūkio technikumo dėstytoja bei bibliotekos vedėja, jį likvidavus, 5 metus – Pakruojo neakivaizdinės vidurinės mokyklos metodininke.

Panaikinus ir šį etatą – Pakruojo „Žemynos“ vidurinės mokyklos rusų kalbos bei lietuvių kalbos mokytoja.

Nuo 1998 m. pensininkė.


Apie save

Gimiau 1938 m. vasario 3 d. Paliečių k., Pakruojo r., ūkininko šeimoje.

Baigusi Paliečių pradinę mokyklą, mokiausi Lygumų vidurinėje mokykloje, kur mokytojavo mano sesuo Ona Genovaitė. 1951 m. rugsėjo 20 d., kai mūsų šeimą trėmė į Sibirą, jau buvau šeštokė. Tačiau ten mane grąžino į ketvirtą skyrių, nes nemokėjau rusų kalbos. Liejosi ašarų upeliai, mat ketvirtą ir penktą klasę buvau baigusi vien penketais. Buvau tremtinė – turėjau paklusti...

1952–1955 metais mokiausi Irkutsko srt., Zalarių rajono Moigano septynmetėje mokykloje. Toliau tęsiau mokslą jau Irkutsko srities, Buriat-Mongolijojos autonominėje srityje, Alarsko r., Bolše Usovo vidurinėje mokykloje. Ji buvo už 15 km. nuo Karatajevo – mūsų gyvenamosios vietos. Šioje mokykloje baigiau devynias klases. Rusijoje vidurinėje mokykloje tik dešimt klasių. Taigi iki vidurinės baigimo buvo likę vieneri metai. Tačiau jau buvome gavę leidimą sugrįžti į Tėvynę ir skridome lyg paukščiai, nors mūsų namai buvo nugriauti ir niekas čia mūsų nelaukė. Šiaip taip įsikūrėme Pakruojyje. Pusbroliui Antanui Povilioniui tarpininkaujant, jo bendraklasio, švietimo skyriaus vedėjo Jono Jasaičio dėka, buvau priimta į paskutiniąją, vienuoliktąją, Pakruojo vidurinės mokyklos klasę – lyg ir peršokau 10-ąją...

Vėl buvo labai sunku: buvau pamiršusi gimtosios kalbos rašybos taisykles, nebuvau perskaičiuosi nė vieno lietuvių rašytojo kūrinio...

Sekiant aukštojo mokslo, ieškant darbo bei dirbant, – teko patirti daug pažeminimų ir nuoskaudų, kai vis buvo primenama tremtis... Ką galėjo pasiekti kiti, man buvo tabu. Tai sunkiau išgyvenau negu tremtį...

Nepaisant trukdymų, 1660–1966 m. Vilniaus Valstybiniame Universitete įsigijau filologo, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojo kvalifikaciją, o 1983–1987 m. m. – filologo, rusų kalbos ir literatūros dėstytojo kvalifikaciją. Abu kartus neakivaizdiniu būdu. Be to, bibliotekininkų kursuose prie Vilniaus universiteto esu įsigijusi ir bibliotekininkės kvalifikaciją.

Labai mėgstu keliauti. Sovietiniais metais „išmaišiau“ beveik visą Sovietų Sąjungą. Į užsienį, išvykti man, tremtinei, kad ir būčiau turėjus lėšų, nebuvo leista, kaip nebuvo leista ir užimti vadovaujančių pareigų bei gauti valstybinių apdovanojimų...

Prasidėjus Gorbačiovo valdymui bei susikūrus Lietuvos Nepriklausomai valstybei, aplankiau Bulgariją, Vengriją, Šveicariją, Vokietiją, Čekiją, Švediją, Norvegija, Norvegija, Prancūziją, Liuksemburgą, Belgiją, Olandiją, Italiją, San Mariną, Tunisą, Slovakiją, Egiptą bei Graikijai priklausančią Kretos salą.

D a r b o v i e t ė s

19581959 – Pakruojo r., Mikniūnų kaimo bibliotekos vedėja;

19591962 – Pakruojo žemės ūkio technikumo bibliotekos vedėja, laborantė-apipavidalintoja;

19621979 – Pakruojo žemės ūkio technikumo bibliotekos vedėja, rusų kalbos ir literatūros dėstytoja;

19791982 – neakivaizdinės vidurinės mokyklos metodininkė, rusų kalbos ir literatūros mokytoja;

19831984 – Pakruojo neakivaizdinės vidurinės mokyklos mokytoja, Rozalimo konsultacinio punkto vedėja;

19841998 – Pakruojo Žemynos vidurinės mokyklos rusų kalbos ir literatūros, o nuo 1990 m. ir lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja.

1998 m. išėjusi į pensiją, pasinėriau į visuomeninį darbą Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungoje.

20102020 m. buvau LPKTS Pakruojo filialo pirmininkė. Priklausau Lietuvai pagražinti, ir „Žiemgala“ draugijoms, Šiaulių „Meno šaltiniui“, Pakruojo literatų klubui „Židinys“. Lankau trečiojo amžiaus universitetą.


Kita veikla

1997 m. įsijungė į LPKTS Pakruojo filialo veiklą kaip tarybos narė, Pakruojo filialo pirmininko pavaduotoja, atsakinga už kultūrinį masinį bei politinį masinį darbą. Rašė renginių scenarijus ir juos vedė, rinko tremtinių bei politkalinių atsiminimus.

2001 m. už nuoširdų darbą renkant tremtinių, politkalinių prisiminimus bei apie tremties ir įkalinimo vietas, laisvės kovų dalyvius Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pareiškė padėką.

Nuo 2010 metų LPKTS Pakruojo filialo pirmininkė.

2003 m. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga Zitą Buržaitę-Vėžienę apdovanojo LPKTS III-iojo, o

2015 m. II-ojo laipsnio žymeniu „Už nuopelnus Lietuvai”.

2016 m. 13-osios respublikinės politinių kalinių ir tremtinių dainų ir poezijos šventės „Leiskit į Tėvynę“ literatūros konkurse laimėjo III vietą už knygą „Jono Švėgždos gyvenimas po saule“.

2015 m. mažosios prozos konkurso prizininkė (konkursą organizavo „Šiaulių krašto“ literatūrinis priedas „Atlankos“).

Zitos Buržaitės-Vėžienės publikacijos spausdinamos „Tremtinyje”, „Auksinėje varpoje“, „Šiaulių krašte”, „Pakruojo krašte”, „Gintaro gimtinėje” ir kt.

Priklauso Šiaulių „Meno šaltiniui”, Lietuvai pagražinti draugijai...

Nuo 2013 m. Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos narė.

Zita Buržaitė-Vėžienė daugelio publicistikos ir grožinių knygų autorė arba sudarytoja bei leidėja. Daugiausiai išleidusi knygų apie tremtį bei rezistenciją.

Zita Buržaitė-Vėžienė šių publicistinių bei grožinių knygų autorė arba sudarytoja ir leidėja:

  1. EILĖRAŠČIAI, 1996 m
  2. KAIP MASTO LIETUVIAI, 1997, 2001.
  3. SUŽEISTŲ ŠIRDŽIŲ DAINA, 2000.
  4. SUGRĮŽĘ GYVENTI IR KURTI, 2003.
  5. Zita Buržaitė-Vėžienė. Ką papasakotų paminkliniai akmenys. (Sovietinio genocido aukos, jų atminimo įamžinimas, žūties ir amžinojo poilsio vietos Pakruojo rajone ir už jo ribų). Maketavo Rūta Šnirienė. Spaustuvė „Morkūnas ir Ko“, Kaunas. (2005 m.), 2011 m. 394 psl. ISBN 9955-412-80-1
  6. Gintautas Juozas Janušonis. Šiaurės Lietuva karo ir pokario metais. Spaudai paruošė Zita Buržaitė-Vėžienė. Leidybos vadovė Danguolė Vasiliauskienė. Maketavo Loreta Šimutytė. – Išleido ir spausdino K. J. Vasiliausko leidykla Lucilijus. – Šiauliai – 2011 m. – 192 p.; iliustr.
  7. JAUSMŲ VORATINKLIS, 2007.
  8. KELIAI, KELELIAI IR GRĮŽKELIAI, 2008
  9. Zita Buržaitė-Vėžienė. SKULPTORIAUS JONO VASILEVIČIAUS GYVENIMO BEI KŪRYBOS VINGIAI. Fotoalbumas. – Vilnius 2008 m., 178 psl.
  10. Zita Buržaitė-Vėžienė. Iš laiko nuotolio. 1959–1979 metais veikusio Pakruojo žemės ūkio technikumo darbuotojų ir moksleivių atsiminimai ir likimai. Redagavo Dana Ragelienė. Leidykla „Naujasis lankas“. Spaustuvė „Morkūnas ir Ko“, Kaunas. 2011 m. ISBN 978-9955-03-656-2
  11. MŪSŲ DARBAI IR LIKIMAI, 2012.
  12. Zita Buržaitė-Vėžienė. ŠAKNYS IR ATŽALOS. – Naujasis lankas, Kaunas 2013. – 224 p.: iliustr.
  13. Zita Buržaitė-Vėžienė. Laikmečio tėkmėje. Šiauliai. Šiaulių spaustuvė, 2014. – 208 p., iliustr.
  14. Zita Buržaitė-Vėžienė. Ašarų laukas. Korektūras skaitė Teklė Birutė Navickienė. Redagavo Lietuvos nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos narys Jonas Laurinavičius. Knygos pabaigoje jo straipsnis „Neišverktas ašarų laukas“. – Kaunas: Naujasis lankas, 2014. – 168 p. : iliustr.
  15. ILIUZIJŲ SODAS, 2014.
  16. Zita Buržaitė-Vėžienė. Ir kėlėsi pažemintieji... LPKTS Pakruojo filialo veiklos akimirkos nuo 1988-11-27 iki 2013-12-14. Fotoalbumas. Tarp nuotraukų įterpti įvairių autorių eilėraščiai apie tremtį bei rezistenciją. Nuotraukos iš LPKTS Pakruojo filialo archyvo. Beveik visos mėgėjiškos. Parengė Zita Buržaitė-Vėžienė, LPKTS Pakruojo filialo pirmininkė, LNRS narė. 2014. 144 p., iliustr.
  17. E. Juozapaitis. PAKRUOJO KRAŠTO ŽMONĖS XX a. PRADŽIOJE. SIBIRO GOLGOTOS, 2015.
  18. Zita Buržaitė-Vėžienė. 20-mečio atspindžiai (1996–2016). Knyga iliustruota A. ir N. Padorų, J. Šaparnienės, J. Vansauskienės, R. Livanienės, S. Vičaitės, E. Kižienės ir kt. autorių nuotraukomis. Sudarė, maketavo ir parengė Zita Buržaitė-Vėžienė. – Spausdino UAB „Šiaulių spaustuvė“.– Šiauliai: – 2017. – 248 p.: iliustr.
  19. Jono Švėgždos gyvenimas po saule. Sudarytoja Zita Buržaitė-Vėžienė. Redaktorius Jonas Laurinavičius. – Leidykla „Naujasis lankas“. Spaustuvė „Morkūnas ir Ko“. – Kaunas – 2016. 272 psl., iliustr.
  20. Zita Buržaitė-Vėžienė. ŽEMĖJ LIETUVOS JIE ĄŽUOLAIS ŽALIUOS. Uniūnų partizanų mūšio 70-mečiui. – Redagavo Genė Juodytė. Nuotraukos mėgėjiškos, iš partizanų artimųjų ir LPKTS Pakruojo filialo archyvo. Šiaulių spaustuvė, 2016. – 80 p., iliustr. ISBN 978-609-8144-35-2
  21. Jonas Laurinavičius. Dolomitų ir žydinčių akmenų krašte. Sudarė ir parengė Zita Buržaitė-Vėžienė. – Leidykla "Naujasis lankas". Spaustuvė „Moekūnas ir Ko“. – Kaunas – 2016. – 304 p. ISBN 978-609-474-002-2
  22. ŠIMTMEČIO AIDAI, 2018.
  23. Zita Buržaitė-Vėžienė. 30 metų su Lietuva. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Pakruojo filialo veikla 1988–2019 m. Antroji papildyta laida. – Vilnius: Litera, 2018, 2020. – 130 p.: iliustr.
  24. Ona Genovaitė Buržaitė-Novikienė. GYVENIMAS – AKIMIRKA MAŽYTĖ. Atsiminimai, eilėraščiai. – Knygą iš viso Onos Genovaitės Buržaitės-Novikienės gyvenimo kūrybos sudarė ir parengė spaudai sesuo Zita Buržaitė-Vėžienė. Dailininkė Augenija Abromavičienė. Redagavo ir korektūras skaitė Renata Budrienė. Nuotr. iš autorės ir sudarytojos asmeninio archyvo. Vilnius: Litera, 2019.


Leidinių „Po angelo sparnu“ (2009), almanacho „Branduma“, (2010), „Atmintis atgijusi paminkluose“ (2011), „Sibiro Alma Mater“ (2015), „Rudens šviesa“ (2015), „Tremties vaikai“ (2012, 2016, 2017), „Mieloji mano rudenio žemelė“ (1917), LNRS sąvado „Vardą rašysim ant laiko delnų“ (2018), „Gyvenęs pagal priesaiką“ (2018), „Vardai žvaigždėmis švytintys“ (2019) ir kt. bendraautorė.

2013 m. apie Zitą Buržaitę-Vėžienę išleista žurnalisto Jono Laurinavičiaus autobiografinė apybraiža „Žiemgalos metraštininkė”. Ši apybraiža su papildymais pakartota knygoje J. Laurinavičius. „Dolomitų ir žydinčių akmenų krašte“(2016).

Zita Buržaitė-Vėžienė nuo 2013 metų Lietuvos Nepriklausomųjų rašytojų sąjungos narė.

A p d o v a n o j i m a i

1972 m. LTSR kultūros ministerijos apdovanota ženklu „Knygos bičiulis“;

2001 m. Lietuvos Gyventojų Genocido ir Rezistencijos centro padėka už nuoširdų darbą renkant tremtinių ir politinių kalinių prisiminimus apie tremties ir įkalinimo vietas, laisvės kovų dalyvius;

2003 m. – už ilgametį nuoširdų darbą, kultūrinę ir patriotinę veiklą, tremties ir rezistencijos istorijos rašytinį įamžinimą apdovanota 3-iojo,

o 2015 m. – 2-ojo laipsnio LPKTS žymeniu „Už nuopelnus Lietuvai“, daugeliu LPKTS, savivaldybės bei visuomeninių organizacijų padėkų.

2018 metais apdovanota Pakruojo rajono savivaldybės Padėkos ženklu už aktualią publicistiką, rajono tremties ir rezistencijos kovų istorijos įamžinimą.

Nuotraukose

Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius ir redaktorius.

Autoriai ir redaktoriai:
  • Zita Buržaitė-Vėžienė – autorius – 44% (+7020-0=7020 wiki spaudos ženklai).
  • Emilija Stanevičienė – autorius ir redaktorius – 39% (+6262-1617=4645 wiki spaudos ženklai).
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 30% (+4761-511=4250 wiki spaudos ženklai).